Dronų teroras: belskitės nors į prezidentės langą

Svarbiausių Lietuvos objektų saugumas – likimo rankose. „Info dienos“ žurnalistų atliktas eksperimentas atskleidė, kad norint pažeisti Prezidentūros, Vyriausybės ar Turniškių saugumo perimetrą tereikia šiuolaikinių technologijų – pavyzdžiui, bepiločio orlaivio – drono.

Kad bepiločiai orlaiviai nėra žaislas, rodo gausybė pavyzdžių, kai jais pasinaudota permetant uždraustus daiktus į kalėjimus. Atsirado ir tokių „eksperimentuotojų“, kurie prie drono pritaisė ginklą, paversdami kvadratikopterį potencialia nuotoline žudymo mašina.

Ar Lietuvos pareigūnai pasirengę?

„Saugomi“ objektai

„Info TV“ laidos „Info diena“ atliktas eksperimentas parodė, kad Lietuvos teisėsauga beviltiškai techniškai atsilikusi. Nors virš kai kurių valdžios pastatų nustatytos neskraidymo zonos, jokių techninių priemonių perimti dronų valdymą, juos nutupdyti ar numušti pareigūnai neturi.

Bepiločiu orlaiviu pavyko praskristi palei Seimo narių langus, vos ne pabelsti į premjero langą, nufilmuoti vidinį Lukiškių kalėjimo kiemą. Palei langus zujantis dronas Vadovybės apsaugos departamento vyrams įtarimų nesukėlė. Nesureagavo jie ir tada, kai žurnalistai prie pat Turniškių tvoros pakėlę droną nufilmavo prezidentės Dalios Grybauskaitės kiemą, premjero ir prezidento Valdo Adamkaus rezidencijas.

Aukščiausių šalies vadovų saugumas parūpo tik pilietiškai kaimynei: „Negalima, gi čia prezidentė gyvena. Ką Jūs darote?“.

Praskrieti bepiločiu orlaiviu pavyko ir virš saugumo departamento pastato, nuo pašalinių akių saugomo pareigūnų, stebimo kamerų ir apjuosto aukšto tvora. Saugumiečiai vieninteliai nusprendė pasidomėti, kas vyksta. Jau vėliau pateikė ir oficialią poziciją: kokias technines priemones turi, ar neturi saugumas – ne civilių reikalas. Jei kažkokias priemones saugumas ir turi, tai jų nepanaudojo.

Ar žinojote, kad saugumiečių pastatas pliuso formos?

A.Paulauskas: Spragos akivaizdžios

Žurnalistų atliktas eksperimentas ne juokais įpykdė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką. Pasak jo, tokios spragos – nedovanotinos.

„Jūs savo veiksmais aiškiai parodė, kad spragų yra. Rimtų. Manau jos turi būti nedelsiant sprendžiamos“, – „Info dienai“ sakė A. Paulauskas.

Civilinės aviacijos administracija yra nustačiusi tik minimalius reikalavimus dronų savininkams. Jiems draudžiama skraidyti arčiau nei 50 metrų iki pastatų, žmonių ar automobilių. Taip pat paisyti neskraidymo zonų. Už pažeidimus jums negresia niekas.

Bausmių nėra

Pasak eksperimentą „Info dienai“ atlikti padėjusio drono savininko Justino, pareigūnai į skraidančius aparatus žiūri kaip į žaislus – dažnai klausia, kiek jie kainuoja, kiek gali pakelti svorio ir panašių dalykų. Pareigūnai atkerta, kad daugiau nelabai ką ir gali padaryti – tik gražiai parpašyti laikytis rekomendacinių taisyklių.

„Teisinės bazės, kad savininkus kažkaip galėtume nubausti, kol kas nėra“, – „Info TV“ sakė policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Grės konfiskacija

Seimui Civilinės aviacijos administracija jau pateikė įstatymo pakeitimus, numatančius baudas. Už taisyklių nesilaikymą dronų savininkas grėstų baudos nuo 100 iki 500 eurų. Išskirtiniais atvejais bepiločiai orlaiviai galėtų būti ir konfiskuojami.

A. Paulauskas, savo ruožtu, yra paprašęs savivaldybių nurodyti, kokios, jų nuomone, turėtų būti neskraidymo zonos. Civilinės aviacijos administracija didesnius dronus norėtų pradėti registruoti, bei tikrinti jų valdytojų gebėjimus. Vadovybės apsaugos departamentas sako, kad jau bando įvairias priemones dronams perimti arba sugadinti, tačiau kol kas padangėse, kaip parodė ir „Info dienos“ eksperimentas, vyrauja chaosas.