Anot Lietuvos laisvosios rinkos instituto, jei administracijos darbuotojų skaičius būtų mažėjęs proporcingai gyventojų skaičiui, nuo 2011 m. būtų sutaupyta apie 7 mln. eurų.

„Gyventojų mažėja, kompiuterinės technologijos leidžia atsisakyti „popierizmo''. Kodėl savivaldybių darbuotojų skaičius ne krinta, o auga?“- stebisi LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas. Anot LLRI, net du trečdaliai savivaldybių administracijų padidino savo darbuotojų skaičių 2011-2015 metais.

„Suskaičiavus, kiek užimtų pareigybių administracijose tenka tūkstančiui gyventojų, situacija atrodo dar prastesnė,– tvirtina Ž. Šilėnas.- Net 57-iose iš 60 savivaldybių tūkstančiui gyventojų tenkantis užimtų pareigybių skaičius augo. ''Statistikos duomenimis, šis skaičius svyruoja nuo 1,8 (Vilniaus m.) ir 2,8 (Panevėžio m.) tūkstančiui gyventojų iki 29 (Neringa), 17 (Pagėgiai), 14 (Ignalinos r.). Šalies vidurkis (mediana) – 6,5 užimtos pareigybės tūkstančiui gyventojų.

Anot LLRI, ypač keista situacija tose savivaldybėse, kuriose gyvena po tiek pat žmonių, tačiau administracijos pareigybių skaičius skiriasi dvigubai. LLRI identifikavo bent 15 savivaldybių porų, kuriose yra panašus gyventojų skaičius, bet užimtų pareigybių administracijose skaičius stipriai skiriasi.

„Suprantame, kad dalis skirtumų gali atsirasti dėl formalumų, pavyzdžiui, administracija perka valymo paslaugas rinkoje ar tiesiogiai įdarbina valytojas, bet tai nepaaiškina, kodėl, pavyzdžiui, Klaipėdos r. savivaldybės administracijoje suskaičiuojamos 322 užimtos pareigybės, o štai Kėdainių rajone – tik 156“, – sako Ž. Šilėnas.

Anot LLRI, šie skirtumai rodo, kad ne visų savivaldybių administracijose pareigybės gali būti paskirstytos racionaliai.