Kai Šarūnas Jasikevičius prieš ketverius metus atvykęs į Panevėžį suraukė nosį: smirda, jau kitą dieną miestas pakvipo mėtomis.
Tąkart taip Panevėžio įvaizdį gelbėjo įmonė „Aukštaitijos vandenys“ – savo nuotekų valyklą Nevėžninkų kaime palaistė kvepiančiais probiotikais.
Dėl per dešimtį kilometrų vėl sklindančio dvoko šiemet sukilę rajono gyventojai skundais užvertė Savivaldybės vadovus, Vyriausybės atstovę Panevėžio apskrityje, Seimo narį.
Naujamiesčio, Upytės, Panevėžio seniūnijų penkios kaimo bendruomenės reikalauja vietos valdžios išvaduoti nuo vimdančio dvoko, ypač juntamo šiltais vakarais.
„Atšilus mėšlo kvapas toks aitrus, kad net kieme neįmanoma būti. Gyvename šalia miesto, o jaučiamės lyg būtume įsikūrę sąvartyno ar fermos pašonėje. Kas nors pagaliau turi tą problemą išspręsti“, – piktinosi gyventojų bendruomenių centro „Molainiai“ pirmininkė Laura Mackevičienė.
Jaukaus, vos už kelių kilometrų nuo miesto esančio Vaišvilčių kaimo bendruomenės gyventojai irgi guodžiasi, kad net svečių gėda į namus pasikviesti – niekas iš anksto nepraneša, kada rengtis smarvės atakoms.
Turistinį maršrutą paįvairina kvapas
Fekalijų dvokas paįvairina ir turistinį maršrutą Nevėžiu. Praėjusį savaitgalį nuo Smiltynės kaimo iki Naujamiesčio baidarėmis su šeima plaukusi berčiūnietė Marija Povilonienė pasakoja, kad priplaukus Nevėžninkų kaimą, kur „Aukštaitijos vandenys“ įrengę nuotekų valyklą, teko užsispausti nosis.
Dvokas pasiekia ir kurorto statusą turinčius Berčiūnus, įsikūrusius ties dviejų upių – Sanžilės ir Nevėžio – vingiais. Gyventojai guodžiasi, kad smarvė juntama tik rudeniop, pasisukus vėjui iš pietų.
„Berčiūniečiai dvoku kvėpuoja tik retkarčiais, bet ir tai nėra malonu. O arčiau Nevėžninkų esančiame Lakštingalų kaime tokia smarvė nuolat laikosi“, – Panevėžio dienraščiui „Sekundė“ teigė M. Povilonienė.
Rajono Savivaldybės ir Vyriausybės atstovės Panevėžio apskrityje pagalbos prašančios bendruomenės piktinasi fekalijų tvaiku kvėpuojančios jau ne vienerius metus. Gyventojai įtaria, kad jų kankintoja – vandens tiekėja bendrovė „Aukštaitijos vandenys“. Nevėžninkų kaime įrengtą jos nuotekų valyklą vietiniai seniai praminę su labai nemaloniu kvapu asocijuojančiu vardu.
„Papūtus vėjui nuo Nevėžninkų aplinkinių kaimų gyventojai net žiaukčioja, ašaroja ir bėga slėptis. Smarvė prasiskverbia į namus, įsigeria į džiovinamus drabužius. Naktimis, nors ir karšta, neįmanoma praverti langų, o aplinkkeliu važiuojantys vairuotojai mašinų langus tuoj pat uždaro“, – valdininkams skundžiasi tūkstančius rajono gyventojų vienijančios penkių kaimų bendruomenės.
Dėl kasmet šiltuoju sezonu po Nevėžninkų apylinkes pasklindančio ir net už maždaug septynių kilometrų esantį Panevėžį pasiekiančio dvoko gyventojai anksčiau yra skundus rašę ir į rajono Savivaldybę, ir į Visuomenės sveikatos centrą, bet nuo jų gyvenimas netapo kvapesnis.
„Keičiasi valdžios, rašomi raštai, už milijonus rekonstruojami valymo įrenginiai, bet smarvės tik daugėja. Gal dėl to, kad nė vienas valdžios atstovas šituose kraštuose negyvena“, – įtaria skundą surašę bendruomenių atstovai.
Ieškos smirdaliaus
Rajono gyventojų priekaištų dėl neveiklumo sulaukusi rajono Savivaldybės valdžia šaukia skubų posėdį ir kartu su Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento, Visuomenės sveikatos centro specialistais žada aiškintis smarvės priežastis.
Savivaldybės administracijos direktorius Eugenijus Lunskis pripažįsta ir pats ne kartą užuodęs smarvę. Direktorius sutinka, kad situacija nėra normali.
„Pagal „Aukštaitijos vandenų“ aiškinimą, Nevėžninkuose kaupiami didžiuliai dumblo kiekiai skleidžia nemalonų kvapą. Bendrovė jį bando sumažinti minimaliomis priemonėmis, metai iš metų laisto brangiais probiotikais, bet situacija nesikeičia. Ar ją galima pakeisti, bandysime aiškintis“, – žada E. Lunskis.
Vis dėlto valdininkų akys krypsta ne tik į vandens tiekėją, bet ir į vietos žemdirbius.
Visuomenės sveikatos centro vadovui Eugenijui Vilčinskui abejonių kelia, kodėl dvokas juntamas tik šiltuoju sezonu, nors bendrovės valymo įrenginiai veikia ištisus metus.
„Jei dvoko šaltinis stacionarus, kvapas turėtų jausti visą laiką, ne tik vasarą. Ten ir ūkininkų dirbamų laukų yra nemažai, gal „Aukštaitijos vandenų“ valymo įrenginiai – tik priedanga?“ – svarsto E. Vilčinskas.
Gelbėjo vėjas
Vakar net įvažiavus į „Aukštaitijos vandenų“ nuotekų valyklos Nevėžninkų kaime teritoriją dvoko nebuvo justi. Nosį teko užsispausti tik užlipus prie nuotekų valymo įrenginių ir sustojus ties dumblo nusodinimo rezervuarais – arčiau priėjus nuo sklindančios smarvės išties vertė žiaukčioti. Tądien Berčiūnams, Smiltynės kaimo, vakarinės Panevėžio dalies gyventojams pasisekė – nuo nuotekų valyklos vėjas pūtė į kitą pusę.
„Aukštaitijos vandenų“ atstovas ryšiams su visuomene Svajūnas Mikeška sutinka, kad šiltuoju metų laiku nemalonūs kvapai iš Panevėžio miesto nuotekų valyklos labiau juntami dėl suintensyvėjančių biocheminių procesų dumblo tvarkymo metu ir jam esant kaupyklose.
Nuo 1979 metų pavasario, kai pradėta eksploatuoti dabartinė miesto nuotekų valykla, įvairiose dumblo talpyklose jau sukaupta apie 700 tūkst. kubinių metrų nuotekų dumblo. Dalis nebeeksploatuojamų dumblo talpyklų nemalonaus kvapo beveik neskleidžia. Pasak S. Mikeškos, tvaikas labiausiai sklinda dėl per technologinį nuotekų valymo procesą susidarančių nemalonius kvapus skleidžiančių dujų ir iš beveik 6 ha sklype 2001 metais įrengtų ir tebeeksploatuojamų nuotekų dumblo talpyklų.
Anot įmonės atstovo, siekiant mažinti nemalonius kvapus, rekonstruojant nuotekų valyklos įrenginius, kur tik buvo įmanoma, įrengtos kvapų gaudyklės.
Pirks brangių kvepalų
Kai prieš ketverius metus į čempionatą Panevėžyje suvažiavę krepšinio asai nuo pasitikusio fekalijų tvaiko suraukė nosis, „Aukštaitijos vandenys“ pradėjo dumblą talpyklose periodiškai, per vasaros sezoną tris keturis kartus, purkšti probiotikais – specialiomis kvapų intensyvumą slopinančiomis medžiagomis.
Šįmet pirmasis toks purškimas numatytas šiandien. S. Mikeška tikina, kad gyventojų skundas valdžios atstovams tam neturėjo įtakos.
Vis dėlto jis patikina negalintis garantuoti, kad tvaiko visiškai nebebus.
„Dėl didelio dumblo kiekio, aktyvių jo biocheminių procesų purškimas probiotikais nėra visiškai efektyvus. Nemalonių kvapų sklidimą dažnai panaikina pati gamta – jei, pavyzdžiui, pučia vakarų krypties vėjas, jis nemalonius kvapus nuneša Panevėžio link. Kitos krypties vėjas kvapus neša kitur. Nemalonių kvapų intensyvumas priklauso ne tik nuo vėjo krypties, bet ir nuo oro temperatūros, santykinio drėgnumo“, – aiškino S. Mikeška.
Jo tvirtinimu, nėra ekonomiškai naudingo būdo, kad būtų sumažintas nemalonių kvapų išsiskyrimas ir jų plitimas: pirkti probiotikų ir juos purkšti gana brangu. Dumblui talpyklose apipurkšti blogą kvapą sumažinančiomis medžiagomis per sezoną „Aukštaitijos vandenys“ išleidžia maždaug 40 tūkst. litų.
S. Mikeška sutinka, kad dvokui panaikinti yra ir veiksmingesnių priemonių, nei dabar naudoja „Aukštaitijos vandenys“, bet jos kainuotų gerokai daugiau.
„Šiuo metu svarstoma galimybė jų įsigyti, naudoti ne periodiškai, bet nuolatos, tačiau jau šiandien aišku, kad viso to kaina gali būti keli šimtai tūkstančių eurų per metus“, – teigė bendrovės atstovas.