„Visi galimi liudytojai apklausti, iš esmės posėdžiai baigti. Išvadas tikimės turėti po savaitės, trečiadienį“, - sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas.
Pasak pirmininko, pokalbyje su krašto apsaugos ir susisiekimo ministrais akcentuotos skrydžių kontrolės saugos reikalavimų bei ryšio Lietuvoje spragos.
„Be abejo, kalbėjome apie tai, kad orlaiviai turėtų būti draudžiami, be to neskraidytų bent jau tokiais maršrutais, kaip per jūrą. Skrisdami per jūrą pilotai taip pat būtinai turėtų vilkėti hidro kostiumais, turėti avarinį švyturį, atsakiklius. Tai padėtų tiksliau nustatyti avarijos vietą, nes šiuo atveju atsitiko taip, kad lėktuvas neatskrido ir paieškos rajonas buvo vos ne visa Baltijos jūra Lietuvos atsakomybės ribose. Kai nėra aiški avarijos vieta, surasti lėktuvą, išgelbėti pilotus galimybė minimali. Reikėtų taip reguliuoti orlaivių eismą, kad būtų galima žinoti avarijos vietą“, – sakė A. Paulauskas.
Politikas užsiminė apie tai, kad planams griežtinti saugos reikalavimus priešinasi pilotai, kurie „skambina ir prašo negriežtinti reikalavimų“, kad nieko papildomo nereikia daryti, viskas labai gerai“, neva, jie patys „atsakingi, viską supranta, žino, kuo rizikuoja ir reguliavimas tiktai trukdys, kainuos didesnes sąnaudas“.
J. Olekas: jūra yra tokia vieta, kur ne viską gali rasti
Atsakymui į klausimą, ar prisiima atsakomybę už tai, kad vienas iš lėktuvo „An-2” pilotų iki šiol nerastas, Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas pasitelkė statistiką.
„Per metus jūroje įvyksta nuo keliolikos iki keliasdešimt nelaimių. Deja, išgelbstima po keliasdešimt žmonių, o nuo vieno iki septynių paprastai nerandama. Jūra yra tokia vieta, kai ne viską gali rast, kaip ne viską gali rasti ir miške ant žemės. Jūroje nuskendimo faktorius egzistuoja – kaip ir šiuo atveju. Vieno piloto palaikų taip pat nebūtume radę, jei ne sprendimas imtis žmogiško veiksmo - pasibaigus gelbėjimo operacijai pasitelkti karinių jūrų pajėgų turimas priemones ir išžvalgyti jūros dugną. Atvejų, kai žmonės pripažįstami dingusiais jūroje, pasitaiko, tačiau ne dėl gelbėtojų kaltės, o dėl to, kad įvyksta nelaimė“, – sakė ministras.
J. Oleko žodžiais, oro erdvė sudalinta į keletą sluoksnių. Bendros aviacijos orlaiviai gali skirsti nedideliame aukštyje, atsakydami tik radijo ryšiu. „Jie tokia galimybe pasinaudojo, deja, įvykus nelaimei, tai buvo vienas iš trukdžių indentifikuoti nelaimės vietą“, – pabrėžė jis.
Įdiegus naujus radarus oro erdvės kontrolė bus dar stipresnė ir, kaip patikino J. Olekas, atitinkanti visus reikalavimus, kurie keliami Valstybės saugumo.
Ministras apgailestavo, kad tik po nelaimės Lietuvą pasiekė naujas sraigtasparnis, kuris techniškai pajėgesnis per paieškas. „Turėdami jį mes būsime dar stipresni ir galėsime efektyviau teikti pagalbą prireikus“, – žadėjo Krašto apsaugos ministras.
Paragino taisyti klaidas
Prezidentės vyriausio patarėjo Valdemaro Sarapino žodžiais, aptariama nelaimė nėra krizė valstybėje, nors dviejų žmonių žūtis neabejotina prarastis.
„Tai didelė nelaimė, tačiau ji turi tapti stimulu mums į gelbėjimo darbus pažvelgti sistemiškai, grąžinti įdirbį, kurį mes valstybėje turėjome. Pvz., turėjome pakankamai sėkmingai veikiantį Krizių valdymo centrą su pakankamai dideliais įgaliojimais, tačiau jo neliko. Dabar turime nedidelį skyrių Vyriausybės kanceliarijoje. Mano galva, devalvavome civilinės saugos sistemą – turėjome Civilinės saugos departamentą, kurio taip pat nėra, likęs tik nedidelis skyrius Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente“, – vardijo patarėjas.
Pasak V. Sarapino, lėktuvo katastrofa – galimybė visą tą įdirbį grąžinti. Nekurti naujos sistemos, tačiau „į vieną atsako į įvykius puokštę integruoti ekstremalių situacijų valdymą iki pat politinių, karinių ekonominių krizių, įkuriant institucijas su pakankamai dideliais įgaliojimais, aktyviu vadovu.
„Kaip tai turi būti padaryta, manau, turi spręsti Vyriausybė. Prezidentės pozicija, kurią ji išreiškė, tai turi būti civilinė institucija. Tokia yra Europos Sąjungos, NATO valstybių patirtis. Tačiau dėl konkretaus modelio turėtų apsispręsti ministrų kabinetas“, – sakė patarėjas.
V.Sarapinas priminė, jog turime Aeronautikos gelbėjimo centrą ir Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrą, kurie, beje, iki 2008 metų buvo pavaldūs Susisiekimo ministrui. Nežinau, ar nebuvo padaryta klaida tuos centrus išskaidant į atskiras žinybas.
„Be abejo, reikia modernizuoti turimą įrangą, pajėgumus.Tačiau tai nereiškia, kad jei paieškos ir gelbėjimo funkcija valstybėje bus sucivilinta, iš kariuomenės turėtų būti atimti turimi laivai, orlaiviai, įranga. Ne – jie tiesiog turėtų būti pasitelkiami tada, kai reikia“, - mano prezidentės patarėjas.
Lėktuvą rado tik po trijų parų
Kaip skelbė DELFI, iš Geteborgo į Klaipėdą skridęs „An-2“ su patyrusiais lietuviais pilotais Adolfu Mačiuliu ir Alvydu Selmistraičiu virš Baltijos jūros dingo gegužės 16-osios popietę. Po trijų parų lėktuvas rastas Baltijos jūros dugne: daugiau nei 100 kilometrų nuo kranto, 124 metrų gylyje.
Pirmojo „An-2“ pakėlimo iš jūros dugno etapo metu atrastas ir iškeltas lėktuve žuvusio piloto A. Mačiulio kūnas, įsitikinta, kad antrojo piloto A. Selmistračio lėktuve nėra, be to, paimti kai kurie asmeniniai lakūnų daiktai ir nufilmuotas lėktuvo vidus, kad tyrėjams būtų galima daryti prielaidas ar išvadas dėl nelaimės priežasčių.
Seimo sudaryta laikinoji tyrimo komisija aiškinosi, kaip buvo vykdoma 2015 m. gegužės 16 d. virš Baltijos jūros dingusio UAB „Klaipėdos avialinijos“ lėktuvo „An-2“ paieška ir įgulos gelbėjimo operacija. Išvadas žadama skelbti birželio 30 dieną.
Lėktuvą rado tik po trijų parų
Kaip skelbė DELFI, iš Geteborgo į Klaipėdą skridęs „An-2“ su patyrusiais lietuviais pilotais Adolfu Mačiuliu ir Alvydu Selmistraičiu virš Baltijos jūros dingo gegužės 16-osios popietę. Po trijų parų lėktuvas rastas Baltijos jūros dugne: daugiau nei 100 kilometrų nuo kranto, 124 metrų gylyje.
Pirmojo „An-2“ pakėlimo iš jūros dugno etapo metu atrastas ir iškeltas lėktuve žuvusio piloto A. Mačiulio kūnas, įsitikinta, kad antrojo piloto A. Selmistračio lėktuve nėra, be to, paimti kai kurie asmeniniai lakūnų daiktai ir nufilmuotas lėktuvo vidus, kad tyrėjams būtų galima daryti prielaidas ar išvadas dėl nelaimės priežasčių.
Pilotas: aiškiai galima besti pirštu, kas kaltas
Asmeniškai pažinojęs Baltijos jūroje dingusį ir iki šiol nerastą A. Selmistraitį pilotas Mindaugas Zakaras absurdiška vadino versiją, jog vienas pilotas iššoko iš nelaimę patyrusio lėktuvo „An-2“ ir paliko savo draugą likimo valiai.
„Esu įsitikinęs, jog sykiu su lėktuvu po vandeniu paniro abu pilotai. „Antonovo“ variklis yra sunkus, todėl lėktuvas galėjo gana sparčiai skęsti. Tačiau iš vaizdo įrašų matyti, kad pilotų kabinoje nebuvo. Jie abu sugebėjo atsisegti saugos diržus, kilti į saloną, kad iš jo galėtų patekti į jūros paviršių. Faktas tas, kad lėktuvas į jūrą grimzdo vertikaliai, o tai reiškia, jog pilotams reikėjo ropštis tarsi į kelių metrų bokštą. Pilotai vienas kito tikrai nepalieka nelaimėje, tačiau šiuo atveju manau, kad A. Selmistraitis tiesiog buvo fiziškai pajėgesnis išlipti iš skęstančio lėktuvo, bet jam pritrūko jėgų ištraukti į A. Mačiulį. O gal pastarasis pilotas patyrė stiprių sužalojimų, lūžių. Tai, manau, paaiškės po ekspertizės“, – sakė M. Zakaras.
Jis tiesiog siuto, kad iš skęstančio lėktuvo išsigelbėjęs ir jūros paviršiuje plūduriavęs A. Selmistratis pagalbos taip ir nesulaukė.
„Aiškiai galima besti pirštu, kas kaltas. Tai tie, kurie atsakingi, kaip kontroliuojama oro erdvė, kaip priimami signalai iš lėktuvų, kaip jie stebimi. Esu įsitikinęs, kad jei viskas funkcionuotų tinkamai, aukų būtų pavykę išvengti“, – tvirtino M. Zakaras.
Jo žodžiais, po šios kruvinos pamokos turėtų būti padarytos išvados ir oro erdvė labiau kontroliuojama taip, kad jokių nematomų zonų, į kurias patenka lėktuvai, nebūtų.
Prieš nelaimę tikrino lėktuvą
Kaip yra sakęs Civilinės aviacijos administracijos (CAA) direktorius Joris Gintilas, jų specialistas skrido į Daniją ir prieš nelaimę tikrino lėktuvą. Tąkart išduotas laikinas leidimas skrydžiui iš Danijos į Klaipėdos aerodromą.
Apžiūros metu buvo nustatyti nereikšmingi pažeidimai, nekeliantys pavojaus skrydžio saugai: pavyzdžiui, nurodyta pakeisti nuo stovėjimo pageltusį priekinį stiklą. Pasak J. Gintilo, nurodyti darbai nėra tokie rimti, kad orlaiviui būtų uždrausta kilti.
Apžiūros metu lėktuvo neprašyta pakilti, variklis nebuvo nuodugniai tiriamas, mat aerodrome to nepadarysi.
Nustebino pasirinktas maršrutas
CAA vadovą nustebino pilotų pasirinktas maršrutas. „Atvirai pasakius, kad jie skris per Švediją, mes nežinojome. Bet iš esmės skridimas į Geteborgą buvo nukrypimas nuo lengviausiai prieinamo maršruto. Orlaivio vadas pats sprendžia, kaip jam skristi“, – kalbėjo J. Gintilas.
J. Gintilas atskleidė, kad katastrofos dieną budėjęs Palangos skrydžių vadovas išėjo į pensiją. Jis sakė nežinantis skrydžių vadovo pasitraukimo priežasčių ir ar tai susiję su nelaime. Kaip užsiminė CAA vadovas, jis po įvykio sulaukęs skundų, kad su Palanga būdavo sunku susisiekti.
Skrydžių centro darbuotojas pietavo
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas Klaipėdoje apklausė Palangos skrydžių centro vadovą ir darbuotoją. Komitetas aiškinosi, ar jie buvo darbo vietoje ir ar atsiliepė į reikalavimą užmegzti ryšį.
„Paaiškėjo, kad vienas iš jų tuo metu, kai „An-2“ įskrido į Lietuvos oro erdvę, buvo išėjęs pietauti, bet mums vadovas aiškina, kad instrukcijos leidžia tai daryti: jeigu skrydžių nedaug, darbo nedaug, tada vienas gali išvykti ir pietauti, – kalbėjo NSGK pirmininkas.
A. Paulauskas sakė turįs netiesioginių paliudijimų, taip pat informacijos iš švedų, kad mūsų pilotai skųsdavosi sudėtingu susisiekimu su Palangos oro skrydžių centro darbuotojais. Esą dažnai signalo nebūdavo 15-20 minučių. „Net švedai pajuokavo – jūsų skrydžių centre dažnai valgo sumuštinius arba į tualetą dažnai laksto“, – sakė A. Paulauskas.
A. Paulauskas patvirtino, kad į pensiją išėjo skrydžio vadovas, buvęs atsakingas už ryšio su „An-2“ palaikymą. Komitetas išgirdo, kad skrydžių vadovas pasinaudojęs galimybe į pensiją išeiti anksčiau ir gauti „Oro navigacijos“ už įtampą darbe numatytą rentą.
Seimo sudaryta laikinoji tyrimo komisija aiškinasi, kaip buvo vykdoma 2015 m. gegužės 16 d. virš Baltijos jūros dingusio UAB „Klaipėdos avialinijos“ lėktuvo „An-2“ paieška ir įgulos gelbėjimo operacija. Išvadas žadama skelbti birželio 30 dieną.