M. Basanovas paslydo ant banano žievės: kada užsičiaupti geriausia

Per vieną dieną vakarietiški pagarbos žmogui standartai pritaikyti Lietuvoje – homofobiškomis mintimis pasišvaistęs Marijus Adomaitis (Mario Basanov) už tai skaudžiai sumokės. Specialistų nuomone, po šios istorijos keisis šou verslo žmonių komunikacijos supratimas – šiems nebesinorės bet kokiu būdu atkreipti į save dėmesį.

Komunikacijos specialistas Arijus Katauskas pastebi, kad M. Basanovas daugiausia triukšmo sukėlė Vakaruose: čia buvo kur kas daugiau neigiamų, atlikėją pašiepiančių komentarų nei Lietuvoje.

„Ten, kur tu esi, tie standartai tau ir galioja. Panašu, kad žmogus nesuprato, kur kalba ir kaip lengvai tai galima išversti į anglų kalbą. Viešuosiuose ryšiuose yra taip: tu turi kalbėti ta kalba, kuria kalba tavo tikslinė auditorija, ir jeigu tavo tikslinė auditorija šiuo metu yra anglakalbiai, modernūs jauni žmonės, kurie žmonių ir įvykių neskirsto taip, kaip skirstai tu, turi suvokti, su kuo šneki. Net jei tavo kai kurie įsitikinimai yra šiek tiek kitokie“, – aiškina A. Katauskas.

Pasak A. Katausko, akivaizdu, kad dabartinėje stadijoje vienintelis būdas – kartoti atsiprašymus tiek, kiek reikia ir ten, kur tik įmanoma.

„Tačiau ar tai pakeis kažką, sunku numatyti. Tai nėra tas įvykis, kada galėtum pasakyti „atsiprašau, pasikarščiavau“. Komentaras buvo apie tai, ką žmogus galvoja, o tokiais atvejais paprastai daug sunkiau pasiteisinti, paaiškinti, kodėl vienaip ar kitaip pasakei. Be to, turbūt labai sunkiai įsivaizduojame galimybę po kurio laiko pasakyti, kad pakeitė nuomonę. Kalbame apie kertinius dalykus, kertines vertybes“, – prognozuodamas M. Basanovo ateities perspektyvas, kalbėjo viešųjų ryšių specialistas. Vis dėlto, mano pašnekovas, situacija nebegrįš atgal: nebus taip, kaip buvę.

Uždaroma „Norfa“ ir „sumaišyti vaikai“

Ar po šio įvykio pasikeis kalbėjimo standartai Lietuvos viešojoje erdvėje? Juk, pavyzdžiui, praėjusią savaitę teisingumo ministro Juozo Bernatonio samprotavimai, kad Lietuvoje daugiau propagandos, o ne homoseksualių žmonių, didelio pasipiktinimo nesukėlė.

Į tai A. Katauskas siūlo pasižiūrėti iš technokratinės pusės: mat kokie reikalavimai iš tikslinės auditorijos, taip dažniausiai žmonės ir šneka. Jei rinkėjas iš tavęs reikalauja arba pateisina tave būnant homofobišku, dalis politikų ir rinksis būtent tokią poziciją. Žinoma, nebūtinai ji sutaps su politiko asmenine nuomone.

Lygiai taip pat galioja kai kuriems atlikėjams, kurie taiko į tikslines auditorijas. „Kol neatsiranda spaudimas iš tikslinės auditorijos, iš tų, kurie realiai tau suneša pinigus ar įtaką – rinkėjai politikui, atlikėjui – klausytojai – tol realių pokyčių viešoje erdvėje sunku būtų tikėtis. Tai abipusis žaidimas ir jis labai greitai nepasikeis“, – dėstė pašnekovas.

„Šis įvykiai realiai keičia visos mūsų šou verslo žmonių komunikacijos supratimą – jie dažnai stengdavosi bet kokiu būdu atkreipti dėmesį, o dabar jie bus priversti pagalvoti, kad ne visi veiksmai yra tinkami, nes ne visais atvejais tikslinė auditorija sureaguos taip, kaip tu numatei, o kartais jie gali netgi sugriauti tavo karjerą“, – sakė A. Katauskas.

Didžiulio pokyčio viešojoje erdvėje komunikacijos specialistas nesitiki, tačiau, sako jis, judėjimas vyks ta linkme. Štai, pastebi A. Katauskas, pati žiniasklaida pradeda daryti spaudimą žinomiems žmonėms viešojoje erdvėje pasisakyti vienokiu ar kitokiu vertybiniu klausimu.

Nesėkmingos komunikacijos viešojoje erdvėje pavyzdžiais gali būti įvardijami Seimo narės Rasos Juknevičienės samprotavimas apie oro uoste pamatytą besimeldžiantį musulmoną, Birutės Vėsaitės pasisakymas apie prekybos tinklo „Norfa“ uždarymą, Agnės Zuokienės pareiškimai per rinkimų kampaniją apie dabartinio sostinės mero Remigijaus Šimašiaus „sumaišytus vaikus“.

„Tačiau kai kalbame apie vertybinius dalykus, vis tik dažniausiai akyse iškyla labai akivaizdžiai matomi – Petras Gražulis, Juozas Bernatonis ir visi kiti, kurie turbūt savo politinę karjerą pastatę ant, sakyčiau, man labai nepriimtinų taisyklių“, – dėstė A. Katauskas.

A. Katauskas sako, kad visame pasaulyje su komunikacija politikas ar atlikėjas nedirba vienas – samdo profesionalus. Štai ir Artūras Zuokas kartą parašė savo nuomonę apie karą Ukrainoje, o paskui pareiškė, kad tai buvo ne jo, o žmogaus, prižiūrinčio jo „Facebook“ puslapį, nuomonė. Tai, aiškina specialistas, vienas būdas, kaip galima pabandyti apsisaugoti. „Kita vertus, turime vertinti, kad kartais politikas prisišneka siekdamas dėmesio, o ne dėlto, kad tiesiog prisišnekėjo“, – atkreipė dėmesį A. Katauskas.

B. Sabatauskaitė: Vakarai išsiuntė aiškią žinutę

Pasak Lietuvos žmogaus teisių centro direktorės Birutės Sabatauskaitės, iki šiol Lietuvoje neapykantos, žeminanti kalba, patyčios buvo prilyginama žodžio laisvei. „Dabar iškilusi kita diskusija – kad ne viskas gerai, kai žeminamos tam tikros visuomenės grupės, jos vadinamos mažiau vertomis būti žmonėmis“, – sako B. Sabatauskaitė.

Pasak jos, nebūtina kiekvienu atveju baudžiamosiomis priemonėmis bausti tų, kurie tyčiojasi iš kitų. Tačiau visuomenės, politikų reakcijos, kada jų bendrapartiečiai netinkamai pasisako, turi būti.

„Manau, šis atvejis parodė truputį iškreiptą vaizdą: mes tiek susigyvenome su patyčių kultūra, o paskui stebimės, kodėl žudosi paaugliai, kodėl pasitraukia iš gyvenimo LGBT asmenys. Pasirodo, Vakaruose tai kažkam vis dėlto rūpi. Vakarai išsiuntė labai aiškią žinutę – patyčios nėra toleruojamos ir jos akivaizdžiai prasilenkia su elektroninės muzikos festivalio prestižu“, – kalbėjo B. Sabatauskaitė.

B. Sabatauskaitei gaila M. Basanovo karjeros – gaila dėl to, kaip jis pats su savo neargumentuota nuomone taip pasirodė. Jos nuomone, būtų užtekę atsiprašymo, kodėl jis taip parašė savo nerišlų pasisakymą. Gal tuomet, sako ji, ir karjerą būtų pavykę išsaugoti.

„Tai beprecedentis atvejis Lietuvai – šalis nuskambėjo ne pačiame geriausiame kontekste, bet, manau, tai tam tikra pamoka, kad neapykantos skatinimas, žiniasklaidoje paplitęs žmonių, turinčių psichinę negalią, įvardijimas kiekvienu atveju, tarsi jie būtų užribyje – gal dabar bus mažiau rėkimo, kad viskas yra žodžio laisvė“, – svarstė pašnekovė. Ji viliasi, kad tokie atvejai paskatins žmones ir politikus reaguoti į seksistines reklamas, paplitusią patyčių kultūrą.

DELFI primena, kad visame pasaulyje dėmesio susilaukusio hito „Walking with Elephants“ kūrėjas M. Basanovas, užsienyje geriau žinomas „Ten Walls“ slapyvardžiu, savo paskyroje socialiniame tinkle praeitą savaitę homoseksualumą prilygino pedofilijai. Toks pareiškimas sulaukė itin audringos reakcijos ir pasmerkimo visame pasaulyje.