Penktadienį po valstybės vadovės susitikimo su kandidatu ji pasirašė dekretą dėl kandidatūros teikimo Seimui, pranešė valstybės vadovės patarėja Rasa Svetikaitė.

„Kauno apygardos teismo pirmininkas N. Meilutis į generalinius prokurorus pasirinktas atsižvelgiant į kandidato aukšto lygio profesionalumą, didelę vadovavimo patirtį, kompetenciją, nepriekaištingą reputaciją, sąžiningumą, principingumą, reiklumą ir įvairiapusę darbo praktiką tiek teismų sistemoje, tiek teisėsaugos institucijose“, - teigiama Prezidentūros pranešime.

Anot jo, generalinis prokuroras turės „užtikrinti efektyvų prokuratūros darbą ir ikiteisminio tyrimo kokybę, spręsti ilgos baudžiamojo proceso trukmės problemas, didinti visuomenės pasitikėjimą prokuratūra, garantuoti prokuratūros sistemos atsinaujinimą, prokurorų profesinį tobulėjimą ir gebėti telkti kolektyvą“.

N. Meilutį į šį postą pasiūlė Prokurorų profesinė sąjunga.

Siūlo skųsti bylą dėl OMON pareigūnų

N. Meilutis teigia, kad išteisinamasis nuosprendis „omonininkų" byloje turi būti skundžiamas, o priimtas sprendimas rodo nepagarbą valstybei ir istorijos nesuvokimą.

N. Meilučio žiniomis, teismas OMON byloje siuntė aiškius signalus apie netinkamą kaltinimų kvalifikavimą.

„Todėl man šiuo atveju kyla klausimas - kur žiūrėjo aukštesnysis prokuroras, jeigu tas prokuroras, gaudamas signalus, nesuprato ar nenorėjo suprasti", - po susitikimo su prezidente D. Grybauskaite kalbėjo N. Meilutis.

Pasak kandidato į generalinius prokurorus, bylos nuosprendis turi būti nedelsiant skundžiamas.

„Jeigu prokuroras, tas kuris palaikė valstybinį kaltinimą, kažko nesupranta ar nemato kažkokių perspektyvų šioje svarbioje byloje, tai įstatymas nedraudžia, kad būtų ir antras prokuroras, kuris bus labiau kvalifikuotesnis, - teigė N. Meilutis. - Toks priimtas nuosprendis parodo absoliučią nepagarbą mūsų valstybei, mūsų žmonėms, kurie praliejo kraują, ir tai parodo visišką istorinį valstybės raidos nesuvokimą".

Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį išteisino buvusius Lietuvos OMON vadovus Boleslavą Makutynovičių ir Vladimirą Razvodovą, kurie už akių buvo kaltinami nusikaltimais žmoniškumui. Anot teismo, kaltinimo požiūriu, 1991 m. Lietuvoje nebuvo nei karinės padėties nei ginkluoto konflikto, nei okupacijos, o tuo pačiu ir nebuvo sąlygų, kurioms esant įsigalioja Ženevos konvencijos nuostatos, ginančios civilius asmenis.

Anot Prezidentūros, tokiems kaltinimams negali būti nei pateisinimo, nei senaties termino.

Dirbo teisėju

Kandidatas į generalinius prokurorus 11 metų yra dirbęs teisėju įvairaus lygio teismuose, pastaruosius penkerius metus jis ėjo vadovaujamas pareigas skirtingų pakopų teismuose.

2004–2010 metais N. Meilutis dirbo teisėju Kauno miesto apylinkės teisme, 2011 metais jis buvo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pirmininku, nuo 2011 metų vadovauja Kauno apygardos teismui – šis teismas yra vienas didžiausių Lietuvoje. Savo praktikoje N.Meilutis yra nagrinėjęs visų kategorijų bylas.

Be to, kandidatas daugiau kaip šešerius metus yra dirbęs ikiteisminio tyrimo pareigūnu. Teisininkas specializavosi korupcinio pobūdžio nusikaltimų tyrime.

D. Grybauskaitė penktadienį taip pat pasirašė dekretą, kuriuo teikia Seimui pasibaigus įgaliojimų laikui nuo birželio 14-osios atleisti Darių Valį iš generalinio prokuroro pareigų.

Jo kadencija baigiasi birželio 15 dieną. D.Valys prokuroru penkerių metų kadencijai paskirtas 2010-aisiais.

Pagal Konstituciją, prezidentas generalinį prokurorą skiria ir atleidžia Seimo pritarimu.