Išplito ir paantrašė #verktiniai, kuria savo nuotraukas žymi projekto idėjai prieštaraujantys ir ironiškai savo sunkiu gyvenimu besiskundžiantys vyrai. Prie šio projekto prisijungė ir įžymūs asmenys.
Savo ruožtu projektą kartu su drauge fotografe, politikos mokslų studente Neringa Rekašiūte sumaniusi aktorė ir televizijos laidų vedėja Beata Tiškevič-Hasanova DELFI pripažino tokios visuomenės reakcijos nesitikėjusi.
Tėvynę labai myli ir išdavikėmis nesijaučia
„Norėjome sukelti diskusiją, atskleisti kitokį požiūrį, tačiau projektą visi suprato taip, esą mes tiesiog esame prieš kariuomenę. Tačiau norėčiau pabrėžti, kad taip nėra. Tiesiog iškėlėme klausimą: „Ar viskas su šauktiniais gerai?“. Esu už profesionalią kariuomenę, esu už tai, kad būtų kuo daugiau savanorių. Nepalaikau tos loterijos ir žmogaus nuasmeninimo. Norėjome parodyti, ką kiekvienas individas galvoja, tačiau čia susiėjo keli veiksniai. Kartu atskleidėme mūsų visuomenės nesaugumo jausmą. Manau, dėl to taip jautriai į mūsų projektą ir buvo sureaguota. Manau, kad yra daugiau būdų mylėti tėvynę. Net mes, kurios padarė tą projektą, kurias pavadino tėvynės išdavikėmis, labai mylime tėvynę“, – sakė ji.
Anot B. Tiškevič-Hasanovos ją labai įskaudino tai, kad jos buvo sutapatintos su Rusija, tėvynės išdavimu. Ji patikino labai palaikanti Ukrainą ir tikrai nepasisakanti už Rusijos politiką.
„Atrodo, kad jei jau atskleidi kitokį požiūrį, iš karto esi vatnikas“, – stebėjosi ji.
Tačiau kartu B. Tiškevič-Hasanova džiaugėsi, kad išprovokuotos diskusijos galbūt paskatino į kariuomenę eiti savanorius. Ji taip pat tikino nė kiek neįsižeidusi dėl plintančios paantraštės #verktiniai, priešingai – ją tai prajuokino.
„Aš labai pozityviai į tai žiūriu. Manau, kad tai labai gera, puiki, kūrybiška reakcija. Man ji labai patinka. Puikiai. Kodėl ne?“, – šyptelėjo B. Tiškevič-Hasanova.
Gyvenimą griauna mokesčiai, o ne šaukimas
Savo nuotrauką paantrašte #verktiniai pažymėjęs žurnalistas Vytaras Radzevičius skundėsi, kad jo gyvenimą griauna tai, kad jam jau tuoj 50, o jis vis dar turi mokėti mokesčius ir PSD, nors ir neserga.
Skundėsi sunkiu gyvenimu
O štai apžvalgininkas Andrius Užkalnis patikino, kad jį labiausiai erzina tai, kad dėl tokio gyvenimo, kokį dabar gyvena, su juo niekas nesitarė.
„Gyvenu nuomotame būste Vilniuje, neturiu aukštojo mokslo diplomo, pragyvenimui rašau straipsnius ir knygas. Dėl tokio gyvenimo su manim niekas nesitarė. Ketinu emigruoti“, – savo paskyroje facebooke rašė jis.
Tiesa, vėliau pridūrė manantis, kad verkiančių šauktinių fotografavimas nėra kūrėjų išdavystė.
Piktinosi projekto idėja
Projektas papiktino ir stilistę Agnę Jagelavičiūtę. Anot jos, „tas apsisnargliavusių bernų projektėlis, kuriuo čia visi isteriškai dalinasi, kraupus“.
Savo socialinio tinklo paskyroje ji rašė, kad verčiau jo autorės darytų projektėlius, kaip atrodo jų veidai, kai sužino, kad netyčia ir neplanuotai pastojo jų draugė, ar fotografuotų juos po to, kai sužino, kad jiems gimė neįgalus vaikas, ar kad jo moteris serga vėžiu.
„Dar pridėkite argumentų, kad šiuolaikinėje visuomenėje nėra vietos diktatūrai. Am, nėra, o vietos elementariai moralei mažu atsiras kada? Tikiuosi“, – rašė ji.
Skundėsi šildymo kainomis
Savo ruožtu humoristas Paulius Ambrazevičius skundėsi nesitikėjęs, kad XXI amžiuje šildymas gali būti toks brangus.
„Man niekas nesakė, kad gyvenant Vilniuje, senos statybos name, šildymas gali kainuoti iki 3 eurų už kvadratą. Jeigu valdžiai reikia, tegul pati šildosi ir moka už tą šildymą, aš tikrai neleisiu gražiausių savo jaunystės metų dirbdamas sistemai – šildymo sistemai“, – tokiu užrašu pasidalijo jis.
Vadina valstybės išdavyste
Socialiniame tinkle sparčiai plinta ir Strateginės komunikacijos eksperto Mykolo Katkaus mintys apie projektą „Jie laimėjo loteriją“. Jo profilyje publikuotą įrašą jau mėgsta daugiau nei tūkstantis žmonių.
Savo įraše socialiniame tinkle M. Katkus neneigia kritikos šauktinių atžvilgiu.
„Tiesa, kad šauktinių idėjos pristatymas, komunikacija ir mechanika yra žemiau bet kokios kritikos – ir apie tai esu rašęs ir rašysiu ir toliau (va jums ir prasideda Vietnamas ir čia dar tik pradžia), – rašo M. Katkus. – Tiesa, kad viešojoje erdvėje vyraujantis „tikrų vyrų“ gėdinimas yra bjaurus sovietinis reliktas ir tikra hipokritizmo išraiška: lengva kariauti kareivėliais kompiuteryje ir aiškinti kitiems, nelengva keisti tikrų žmonių likimus, svajones ir lūkesčius, apie tai jų iš anksto neįspėjus.
Tiesa, kad vyriškumo samprata yra šiais lūžio laikais yra išplaukusi ir nenusistovėjusi. Vyrai dėl to kenčia kartais net labiau nei moterys – ir ne tik Lietuvoje – iš čia tie senų gerų „Mad Men“ laikų, ISIS ar Donecko Liaudies Respublikos ilgesiai. Vyrai vis dar patiria spaudimą būti sėkmingesni už žmonas, uždirbantys daug pinigų ir sekso gigantai, meistrai ir tačiau taip pat ir geri tėvai, jautrūs sutuoktiniai, bei šeimos žmonės ir derinti tai – skausminga ir beveik neįmanoma.
Tiesa, kad visuomenės psichinė sveikata Lietuvoje yra apverktinos būklės – ką aiškiausiai demonstruoja savižudybių ir alkoholizmo skaičiai – ir prie to prisideda ne tik netolerancija „svetimiems“ bei „ateiviams“, bet ir nepagrįsti visuomenės reikalavimai kitiems bei kitaminčių mobingas.
Tiesa, kad vyrų ašaros yra normalus dalykas – ir – tai graži meninė idėja – jos gali kilti reaguojant į pasaulio įvykius ar asmeninis dramas lygiai kaip ir moterims.
Tiesa, kad bet kuris militarizmas yra veidrodinis – kovodami su Rusijos melais ir atakomis mūsų nuosavi propagandistai svajoja apie tokį pat kritinės minties slopinimą, kokiam diriguoja ir Kremlius: kaip tas Tolkieno Sarumanas (ar Vengrijos Orbanas) jie tiek įsižiūrėjo į blogį, kad mano jog vienintelis kelias su juo kovoti – pačiam tapti tokiam pat blogam“, – rašo jis.
Vis dėlto, pasak M. Katkaus, aukščiau išvardinti dalykai nereiškia, kad galima sau leisti nubukti „imtis pažaisti istorijos pabaigą siekiant asmeninių karjerų, užsienio spaudos dėmesio ar tiesiog malonaus jautimo prisigaminant dar kelis tūkstančius paklusnių laikų“: „Kad ir kokios geros buvo intencijos, kad ir kaip mielai apie tai rašys pasaulio spauda, kad ir kiek dėmesio arba karjerų susikurs fotografė – tai, ką padarė Neringa ir Beata yra įžvalgi, idėjinė, intelektuali, patraukli ir nepaprastai gražiai atlikta valstybės išdavystė. Ir nieko daugiau.“
Visą įrašą galima perskaityti čia.
Norite pasidalinti savo nuomone apie projektą „Jie laimėjo loterijoje“? Rašykite pilieciai@delfi.lt!
Plinta paantrašė #verktiniai
DELFI dalijasi nuotraukomis, pažymėtomis paatrašte #verktiniai:
