Save politiniu emigrantu vadinantis Michailas Maglovas pastebėjo, kad kol kas nepadarė jokių konkrečių žingsnių, kad šią idėją paverstu realybe, bet mano, jog tai padaryti verta.
„Žinome, kad Lietuvoje veikia Rusijos televizijos kanalai, transliuojantys propagandą. Juos žiūri ne tik rusakalbiai, bet ir lietuviai, ir jiems ta propaganda daro įtaką. Pats asmeniškai nelaikau teisingu sprendimo drausti televizijos kanalus ir galvoju, kad verčiau yra jai priešintis“, – sakė jis.
Vienas iš būdų, anot M. Maglovo, yra B. Nemcovo ataskaitos platinimas.
„Taip pat norime pristatyti alternatyvų požiūrį į Rusiją ir parodyti, kad ten gyvena ir kitaip mąstančių žmonių“, – teigė Lietuvoje gyvenantis Vsevolodas Černozubas.
Kalbėdamas apie B. Nemcovo žmogžudystę partijos RPR-PARNAS politinės tarybos narys Ilja Jašinas, ją pavadino „terorizmo aktu, kuriuo siekiama įbauginti“. Jis taip pat pareikalavo, kad būtų paskelbta tarptautinė vieno iš įtariamųjų Ruslano Geremejevo paiešką.
„Pagrindinis reikalavimas – teisinių priemonių panaudojimas prieš Čečėnijos lyderį Ramzaną Kadyrovą, nes laikome, kad jis yra svarbiausias liudininkas B. Nemcovo žmogžudystės tyrime ir gali tapti įtariamuoju“, – pabrėžė I. Jašinas.
Vienas iš Rusijos opozicijos lyderių taip pat sakė, kad jau paskelbus B. Nemcovo ataskaitą gavo dar daugiau informacijos apie karą Ukrainoje, todėl galvoja apie galimybę ruošti ataskaitas ir toliau.
Pristatė ataskaitą
I. Jašinas pastebėjo, kad Vilnius – pirmas ne Rusijos miestas, kur buvo pristatyta B. Nemcovo ataskaita.
Pasitelkę B. Nemcovo surinktą informaciją, jo bendražygiai galėjo nustatyti, kad Kremlius išleido beveik 1 mlrd. eurų, teikdamas pagalbą separatistams Rytų Ukrainoje, kur taip pat žuvo mažiausiai 220 Rusijos karių.
Mintis surinkti ir išanalizuoti Kremliaus propagandos slepiamus faktus B. Nemcovui kilo 2015 metų pradžioje. Nuo tada jis dirbo su atvirais šaltiniais, konsultavosi su ekspertais, ieškojo žmonių, pasiruošusių pasidalinti informacija.
„B. Nemcovas tikėjo, kad bandymas sustabdyti karą ir yra tikrasis patriotizmas. Ir kad karas su Ukraina – tai niekingas ir ciniškas nusikaltimas, už kurį mūsų šalis moka savo piliečių krauju, ekonomine krize ir tarptautine izoliacija. Naudinga ji gali būti tik V. Putinui ir jo aplinkai“, – teigia ataskaitos pristatymo organizatoriai.
Tačiau B. Nemcovas nespėjo užbaigti savo darbo, nes vasario 27 dieną buvo nužudytas ant netoli Kremliaus esančio Didžiojo Moskvorecko tilto.
Tyrimas dėl B. Nemcovo žmogžudystės vis dar tęsiasi, o Rusijos valdžia ir toliau teigia, kad jos karių Ukrainoje nėra.