Vyriausybė, siekdama užtikrinti šiuose rajonuose normalias darbo ir gyvenimo sąlygas, kaip ir pernai, skyrė 200 tūkst. litų. Už šias lėšas nupirktas biologinis preparatas "Vecto Bac" upiniams mašalams naikinti.

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys Eltai sakė, kad minėtą biologinį preparatą ketinama naudoti prieš pat lervų ritimąsi - tada sulaukiama didžiausio preparato efektyvumo, jis nekenkia kitiems vandens organizmams.

Pietų Lietuvoje kraujasiurbių mašalų pagausėjo 1992 metais, o 1996 metais jų populiacija pasiekė didžiausią gausą. 1998 metais atlikti išsamūs tyrimai parodė, kad žmones ir gyvulius puola kraujasiurbiai mašalai (Byssodon maculatus).

Daug rečiau ir tik atskirose vietovėse žmones puola kitų rūšių upiniai mašalai. Didžiausios tokių mašalų veisyklos buvo aptiktos Nemuno vidurupyje. Populiacijos epicentras - Nemuno atkarpoje nuo Augustavo kanalo (Baltarusija) iki Merkinės (Varėnos rajone). Pučiant palankiam vėjui, skraidantys mašalai paplinta nuo veisyklų per 30 ar net 70 kilometrų.

Mašalų populiacijos reguliavimo programa buvo pradėta vykdyti dar 1999 metais.