Lietuvos miestams - Klaipėdai, Neringai ir Palangai - prisijungti prie projekto ir pretenduoti į ES programos INTERREG lėšas pasiūlė trys Latvijos pajūrio kurortai - Saulkrastai, Jūrmala ir Liepoja. Šių metų pradžioje patvirtintas finansavimas šiam dviejų Baltijos šalių pateiktam projektui, o prieš mėnesį jis pradėtas įgyvendinti.

Šiame projekte dalyvaujantys Lietuvos miestai gaus beveik 687 tūkst. litų, o Palangos ir Klaipėdos savivaldybės bei Neringos paplūdimius prižiūrinti bendrovė "Neringos komunalininkas" patys turės skirti 160 tūkst. litų.

"Mes šio projekto dėka gerinsime materialinę bazę, nes situacija visose Lietuvos pajūrio gelbėjimo stotyse tragiška. Stotys statytos prieš 20-30 metų", - BNS teigė Neringos paplūdimius prižiūrinčios bendrovės "Neringos komunalininkas" vadovas Arūnas Burkšas.

Per dvejus metus Lietuvos pajūrio gelbėtojai įsigys vandens ir smėlio motociklų, automobilių, gelbėjimo lentų, neštuvų, žiūronų, aprangos, vaizdo kamerų, fotoaparatų, kompiuterinės įrangos bei kito inventoriaus, taip pat planuojama įrengti dar vieną gelbėtojų postą Nidoje.

Anot A.Burkšo, Lietuvos miestai būtų prašę daugiau pajūrio gelbėtojams reikalingos įrangos, tačiau apsvarstyti savo pageidavimus turėjo per mažai laiko.

"Kai mus latviai pasikvietė prisijungti, reikėjo vos ne per dieną pateikti projektą. Skubos tvarka surašėme ir išsiuntėme. Jei būtume tikėjęsi, kad projektas gaus finansavimą ir daugiau laiko turėję, būtume daugiau parašę", - teigė A.Burkšas.

Latvijos miestai už programos lėšas planuoja ne tik atnaujinti gelbėtojų įrangą, bet ir rekonstruoti gelbėjimo bokštą Saulkrastuose bei įkurti mokyklą gelbėtojams, kurioje galėtų mokytis tiek latviai, tiek ir lietuviai.

Šią mokyklą, kurios tikslas įkurti vieningą gelbėjimo tarnybą Baltijos pajūrio regione ir pagerinti gelbėjimo paslaugos kokybę, latviai planuoja pavadinti pagal populiarų JAV televizijos serialą apie Kalifornijos gelbėtojus - "Gelbėtojai" (Baywatch). Planuojama, jog šiame mokymo centre besimokančios moterys gaus uniforminius oranžinius maudymosi kostiumėlius, o vyrai - oranžines trumpikes.

Tačiau Lietuvos pajūrio miestų ir gelbėjimo tarnybų atstovai kol kas atsargiai vertina galimybę leisti savo gelbėtojus į šią mokyklą.

"Reikės įvertinti, ar apsimoka siųsti Lietuvos gelbėtojus į mokyklą, ar kviesti instruktorius į Lietuvą ir lavinti čia. Kasmet vokiečių instruktoriai mūsų gelbėtojams organizuoja apmokymus ir mūsų gelbėtojai gauna tarptautinius, visame pasaulyje pripažįstamus sertifikatus", - BNS sakė Klaipėdos savivaldybės Tarptautinių ryšių ir turizmo skyriaus vedėjas Ričardas Zulcas.

Jam pritarė ir "Neringos komunalininko" direktorius, užsiminęs, jog važinėti į Latviją bus keblumų, nes toli.

Šiemet tarptautinis seminaras gelbėtojams ir paplūdimių ekspertams, kurį ves vokiečių instruktoriai, Klaipėdoje vyks birželio 26 - liepos 10 dienomis.

Už ES ir miestų savivaldybių lėšas finansuojamo projekto metu Lietuvos ir Latvijos pajūrio miestai bendradarbiaus kurdami vieningą gelbėjimo tarnybos sistemą - vienodins gelbėjimo įrangą ir gelbėjimo stočių ženklinimą, keisis patirtimi, kurs vieningą gelbėtojų darbo modelį, bendrą interneto puslapį.

"Sukurti bendrą gelbėtojų darbo sistemą pajūryje yra Europos gelbėtojų asociacijos siekiamybė. Jie suinteresuoti, kad viskas būtų standartizuota. Gelbėtojų įranga taip pat turi atitikti standartus, kad plūdurai, valtys ne bet kokie būtų", - teigė R.Zulcas.

Šią savaitę Lietuvos ir Latvijos miestai pasirašys sutartį, o vykdant projektą ketinama bendrą sukurti komisiją, kuri spręstų įvairius organizacinius klausimus.