Tikrąją vaiko tėvo istoriją sužinojo tik būdama ketvirtą mėnesį nėščia

Sunku pasakyti, kaip mergina, niekada nelaksčiusi po šokius ir vakarėlius, pastojo nuo 5 metais už ją vyresnio draugo – savo pirmosios meilės. Paauglė tiesiog troško šilumos, dėmesio ir meilės, kurios jai trūko vaikystėje. Todėl sužinojusi, kad nėščia, netgi neišsigando, priešingai, nudžiugo. Nudžiugo ir jos draugas ir net neleido pagalvoti apie abortą, nors visi aplink Ramintą įkalbinėjo atsikratyti kūdikio. Juolab kad apie nėštumą ji sužinojo labai anksti – dar iki mėnesinių, kurių nesulaukė.

„Padidėjo krūtinė, atsirado mieguistumas, padidėjo apetitas, nujaučiau, kad esu nėščia, ir pati nuėjau pas ginekologę. Aš norėjau vaiko, bet nesitikėjau, kad taip viskas baigsis. Man nebuvo gaila savo laisvo laiko, žinojau, niekada nebuvau mėgėja lakstyti į šokius ar kur kitur, nes tėvas neleisdavo, sesės taip pat griežtai drausdavo. Taigi nebuvau prie tokio gyvenimo pripratusi, jis man buvo neįdomus“, - prisiminė DELFI pašnekovė.

Pirmą kartą Ramintos rožinė svajonė sudužo į šipulius ketvirtą nėštumo mėnesį. Kažkodėl tik tuomet visi, kaip susitarę, ėmė pasakoti, kas iš tiesų yra jos draugas: tik neseniai iki jų pažinties išėjęs iš kalėjimo už vagystes, turėjęs jau dvi drauges, prie kurias smurtavo, o dabar jos vienos augina jo vaikus.

„Nežinau, kodėl man viso to nesakė iš karto. Mano reakcija buvo tikrai labai kraupi, bet vis tiek tikėjausi, kad su manimi bus kitaip. Juolab kad tuo metu mes dar gražiai gyvenome. Maždaug tuo metu manęs aplankyti atvyko socialinės darbuotojos ir pasakė, kad jeigu nesusituoksime, turės jį vėl pasodinti, kadangi jis buvo paleistas lygtinai ir turbūt pažeidė tvarką. Kita vertus, jos mane atkalbinėjo nuo to, siūlė arba važiuoti gyventi pas tėvą, arba krizių centre, bet aš buvau užsispyrusi kaip ožka. Paprašiau tėvo, kad jis duotų sutikimą tuoktis. Nors jis taip pat ragino apsigalvoti, sutvarkėme dokumentus ir susituokėme.

Pirmą kartą vyras prieš mane pakėlė ranką praėjus trims mėnesiams po gimdymo. Išsiunčiau jį į parduotuvę, o ten prie jo priekabiavo kažkoks žmogus, jie susikivirčijo ir šis jį atsekė iki namų. Tiesiog man po langais prasidėjo muštynės ir kažkas iš kaimynų iškvietė policiją. Po savaitės mane iškvietė kaip liudytoją vyro naudai, o vyras liko su vaiku. Po kurio laiko jis man skambina ir rėkia, kodėl išvažiuodama nepakeičiau vaikui sauskelnių, užkroviau vyrui savo darbą, nors tuo metu pampersas dar nebuvo visai pilnas. Tikėjausi, kad po kurio laiko tai padarys vyras. Kai grįžau, vyras dar nebuvo atvėsęs ir pradėjo mane daužyti. Gavau du antausius per veidą, po to per šonkaulius su kumščiais, vėliau spardė į kojas. Jis buvo visiškai blaivus. Tai buvo apie devintą valandą ryto. Nurimęs išėjo į darbą, o grįžęs net neatsiprašė. Jis neabejojo savo teisumu. Aišku, buvo skaudu, nes to tikrai nesitikėjau – iki tol apsižodžiaudavome, jis grasindavo man trenkti, bet niekada nėra to padaręs“, - pasakojo Raminta.

Žmoną mušdavo todėl, kad erzino vaiko verksmas

Vėliau panašūs smurto atvejai kartojosi ne kartą: vyras savo nepilnametę žmoną mušdavo už tai, kad nuo pat ryto vaikas verkia ir ši stengiasi jį nuraminti, užuot dariusi vyrui pusryčius, kad kūdikis trukdo jam kalbėti telefonu.

„Kartą, grįžusi iš parduotuvės, radau vaiką, verkiantį nesavu balsu. Vyras sakė, kad mušė jį per užpakalį, tačiau aš pamačiau, kad mėlyna visa sritis, kurioje yra inkstai. Bandžiau nuraminti vaiką, ginti jį nuo vyro, bet už tai gavau kumščiu į veidą, vyras prakirto man lūpą. Tačiau vėl niekur nesikreipiau. Buvo labai skaudu, bet aš jį mylėjau ir vis tikėjau, kad jis pasikeis. Pagaliau bijojau likti viena“, - pasakojo mergina.

Kai sūnui dar nebuvo nė metų Raminta sužinojo esanti nėščia. Šią žinią slėpė net nuo vyro, o šis ją talžė toliau. „Buvo situacija, kai jis grįžo iš darbo, draugas atsiuntė keistą žinutę apie žmoną, mano vyras pagalvojo, kad tai apie mane, ir užsipuolė: praskėlė lūpą, trenkė kumščiu į galvą taip, kad iššoko didžiulis guzas, pusė kaktos pamėlo, į pilvą spardė. Vėliau jis dar kartą paskambino draugui, šis paaiškino, kad žinutė nesusijusi su manimi, ir pradėjo manęs atsiprašinėti“, - atviravo jauna mama. Galiausiai vyras susirado kitą moterį, pas kurią išėjo gyventi, o savo žmonai, besilaukiančiai nuo jo antro vaiko, pasiūlė skirtis. Raminta teigia jau buvusi tokia iškankinta, kad net neišsigando šios žinios. Likti viena ji jau nebebijojo – jautėsi daug geriau, kai vyro šalia nebuvo.

Likusi viena, ji parašė pareiškimą policijai dėl visų smurto atvejų, kuriuos patyrė, ir kreipėsi pagalbos į krizių centrą, kad priimtų gyventi ir padėtų sutvarkyti skyrybų dokumentus. Tuo metu jos sūnui buvo 11 mėnesių. Tuoj turėjo gimti antras vaikas.

Patikėjo nauju draugu – myli vaikus ir nemuša

Mamos, kuri galėtų padėti ir paguosti, Raminta neturėjo. Pastaroji mirė, kai jai buvo aštuoneri. Namuose atsirado pamotė. Nauja moteris ėmė merginos tėvą prieš ją nuteikinėti, o tėvas, tikėdamas savo žmona, pradėjo, aišku, būdamas girtas, o girtas būdavo dažnai, už įvairias bausmes dukrą mušti. „Būdavo, kad vakare mane mušdavo, o naktį aš pabėgdavau iš namų, kai tėvas užmigdavo, nes žinodavau, kad dar ir ryte gausiu nuo jo. Taip bėgau tris kartus, ketvirtą kartą visai nebegrįžau. Apsigyvenau pas sesę. Tuomet ir sutikau savo vyrą. Iš pradžių viskas atrodė labai gražu. Tereikėjo nusiimti tuos rožinius akinius, ir viso to nebūtų buvę“, - dabar jau svarstė pašnekovė.

Beveik metus laiko ji su vaikais glaudėsi valstybinėje įstaigoje – viename iš paramos šeimai centrų. Per tą laiką atnaujino santykius su buvusiu sesers vaikinu, su kuriuo kadaise Raminta gerai sutarė. Pastarasis jai pasiūlė draugystę. Po kelių mėnesių bendravimo mergina juo patikėjo – šis buvo vyro priešingybė, rūpinosi vaikais, ja pačia ir nė karto nesmurtavo.

„Du mėnesius kartu gyvenome nuomodamiesi kambarį name, tačiau kaimynystėje gyvenanti šeima girtaudavo. Kartą pas juos atvyko policija su vaiko teisių apsaugos specialistais, apžiūrėjo sąlygas, kuriomis mes gyvenome, pasakė, kad vaikai gyventi čia negali, ir mane išvežė su vaikais pas seserį. Draugas tuo metu buvo darbe, aš tik jam paskambinau ir pasakiau, kad neberas mūsų. Todėl dabar jis daug dirba, kad sutaupytų pinigų geresniam būstui. Ir toliau planuojame gyventi kartu“, - pasakojo pašnekovė.

Raminta baigusi tik 10 klasių, todėl nuo rudens, kai jos vaikai pradės lankyti darželį, planuoja mokytis profesinio rengimo mokykloje, kad ir mokslus pabaigtų, ir specialybę gautų, tačiau bene labiausiai ji svajoja apie auklės darbą – ir jai pačiai patinka užsiimti vaikais, ir vaikai prie jos limpa. Šiuo metu jai jau 19 metų. Vyras alimentų jai nemoka, kadangi oficialiai nedirba. Kas mėnesį už kiekvieną vaiką po 57 eurus ji gauna iš valstybės, dar 40 eurų už vaikus ji gauna papildomai, susidaro socialinė pašalpa – 75 eurai, taigi iš viso susidaro per 200 eurų. Už tiek jauna mama turi pragyventi su dviem mažamečiais.

Paklausta, kaip atrodytų jos gyvenimas, jei vaikų nebūtų, ji ėmė svarstyti, kad greičiausiai būtų ėjusi dirbti pas seserį, būtų baigusi 12 klasių, įgytų profesiją. „Tačiau iš tiesų vaikai – ne kliūtis, o Dievo dovana. Jeigu jau pagimdžiau, turiu juos auginti, auklėti ir mylėti, o ne kažkur į vaikų namus siųsti. Taip gali daryti tik mama, kuri neturi sąžinės“, - pridūrė pašnekovė.