J.Girnio teigimu, pirmuosius signalus valstybės institucijos apie tariamą sprogimą Černobilio atmoninėje elektrinėje (Ukraina) gavo dar trečiadienį vakare. „Skambino sunerimę gyventojai, Aplinkos apsaugos ministerijos darbuotojai ir klausinėjo“, - sakė J.Girnys.

Po tokių signalų, PAGT kreipėsi į Atominės energetikos saugumo tarnybą. Jos specialistai netrukus patikino, kad ore nėra padidėjęs radiacinis fonas.

Ketvirtadienį šis gandas išplito. Mobiliuoju ryšiu ir internetu lietuviai vieni kitiems siuntinėjo žinutes apie tariamą sprogimą. J.Girnio teigimu, ketvirtadienį buvo gauta įvairių signalų. Vieni sakė, kad sprogimas įvyko Minske (Baltarusija), kiti, kad Rusijoje, treti linksniavo tą patį Černobilį.

Tiek Tarptautinės atominės energijos agentūra (TATENA), tiek Europos Komisija paneigė gandus apie Lietuvoje, šalies kaimynystėje, Europoje ar pasaulyje įvykusią branduolinę katastrofą, praneša Sveikatos apsaugos ministerija.

TATENA vienijamose 140 pasaulio šalyse, tarp jų ir Lietuvoje bei Europos Sąjungos šalyse veikia ankstyvojo informavimo sistema. Remiantis Valstybinės atominės energetikos inspekcijos informacija, buvo susisiekta su Ignalinos Atomine elektrine, TATENA bei Europos komisijos atstovais, kurie informavo, jog Švedija, Šveicarija ir kitos šalys oficialiai paneigė gandus apie neva įvykusį branduolinį incidentą. Apie bet kokią branduolinę avariją, pagal Ignalinos atominės elektrinės informaciją, neigia ir Rusijos atitinkamos institucijos.

Aplinkos apsaugos agentūra, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Radiacinės saugos centras patvirtino, kad Lietuvos radiacinis fonas – nepakitęs.

Manoma, kad apie tariamą radiacijos pavojų gandai pradėjo sklisti po pranešimų iš Baltarusijos. Tačiau signalai apie neva padidėjusį radiacinį foną šioje šalyje buvo netrukus paneigti.