Žemės ūkio ministerijos siūlymu piliečiai galės iki šių metų gruodžio 31 dienos pakeisti pareikštą valią, kad jam už valstybės išperkamą turtą būtų atlyginta pinigais, ir prašyti už išperkamą turtą atlyginti vertybiniais popieriais.
Jei sprendimas jau priimtas, bet nepradėtas vykdyti, piliečio prašymu atitinkamos institucijos jį pakeičia administracine tvarka, o jei sprendimas pradėtas vykdyti, jis gali būti panaikinamas. Prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ir panaikinimo piliečiai taip pat turi pateikti iki šių metų pabaigos.
Pagal iki šiol galiojusią įstatymo nuostatą gyventojai pakeisti pareikštą valią, kad jiems už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą būtų atlyginta pinigais, ir prašyti už išperkamą turtą atlyginti vertybiniais popieriais galėjo iki 2004 metų liepos 1 dienos.
Kaip teigiama aiškinamajame rašte, nuo 1994 metų užsitęsęs atlyginimo už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą išmokėjimas padidino socialinę įtampą ir piliečių, turinčių teisę į atlyginimo išmokėjimą, nepasitenkinimą.
2003 metais buvo įteisinta nuostata, kad tremtinių, politinių kalinių, rezistentų ir I grupės invalidų vaikams, tėvams bei sutuoktiniams kompensacijų išmokėjimo terminas nepateikiant jokių motyvų pratęsiamas iki 2009-ųjų.
Per 30 proc. asmenų, esančių sąrašuose, yra sulaukę 85 ir daugiau metų, jiems netaikomos kompensacijų išmokėjimo lengvatos. Maždaug 23 proc. asmenų, kuriems taip pat netaikomos lengvatos, yra paveldėję pinigines kompensacijas kaip sergantys sunkiomis ligomis ar esantys I grupės invalidai, arba jiems būtinos endoprotezavimo operacijos. Šiems asmenims kompensacijas numatyta išmokėti atitinkamai iki 2009 ir 2011 metų.
Būtent šie piliečiai kreipėsi į Žemės ūkio, Finansų ar Socialinės apsaugos ir darbo ministerijas, prašydami pagalbos ar reikalaudami išmokėti jiems priklausančius pinigus. Anot pataisos iniciatorių, laikantis teisingumo ir atlyginimo lygiateisiškumo pricipo, šio termino atnaujinimas išspręstų minėtas problemas.
Be to, yra sukurta atlyginimo vertybiniais popieriais (akcijomis) sistema, kuri gali reguliuoti akcijų vertę, kad valstybė dėl akcijų vertės rinkoje augimo nepatirtų nuostolių, o institucijų priimtų sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo keitimas nereikalauja papildomų sąnaudų. Atlyginimas vertybiniais popieriais (akcijomis) buvo palankiai priimtas visuomenės. Būtent todėl kaip vienas iš atlyginimo už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą šaltinių pasiūlytas atlyginimas valstybei priklausančiais vertybiniais popieriais (akcijomis).
Didesnę kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dalį sudaro atlyginimas už žemę, mišką ir vandens telkinius. Apskričių viršininkų administracijų duomenimis, nuosavybės teisės į žemę, atlyginant pinigais, atkurtos 120 tūkst. piliečių, kuriems turi būti išmokėta per 1,287 mlrd. litų. Nuo žemės reformos pradžios piliečiams išmokėta 597,6 mln. litų. Vien pernai jų išmokėta 390 mln. litų. Šiemet už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius numatoma skirti 104,5 mln. litų.
Norint kompensacijas išmokėti pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo numatytus terminus, t.y. iki 2009 metų sausio 1 dienos, o už valstybės išperkamus gyvenamuosius namus, jų dalis, butus - iki 2011 metų sausio 1 dienos, vien už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius 2005-2006 metais iš valstybės biudžeto reikia skirti po 200 mln. litų, 2007-2008 metais - 145 mln. litų.
Vyriausybei 2002 metais patvirtinus Atlyginimo už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą valstybei nuosavybės teise priklausančiais vertybiniais popieriais (akcijomis) tvarką, per keturis atlyginimo vertybiniais popieriais etapus Valstybės turto fondas atlygino 7560 piliečių 153,4 mln. litų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą. Tikimasi, kad pratęsus gyventojų pareikštos valios keitimo terminą ir atlyginant jiems vertybiniais popieriais (akcijomis), sumažės valstybės skola piliečiams.
Valstybės turto fondo duomenimis, po keturių atlyginimo akcijomis etapų atlyginimui dar liko 2,84 proc. AB "Lietuvos telekomas" akcijų sudaranti dalis, kurios nominali vertė - 23,1 mln. litų. Rinkos verte šiomis akcijomis gali būti atlyginta apie 52 mln. litų nekilnojamojo turto vertės.
Penktajam etapui, kuris prasidėjo gegužės 1 dieną, papildomai skirta 10 proc. AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" akcijų sudaranti dalis, kurios nominali vertė - 20,1 mln. litų. Rinkos verte šiomis akcijomis gali būti atlyginta apie 10 mln. litų nekilnojamojo turto vertės.
Žemės ūkio ministerijos paskaičiavimu, jei atlyginimo akcijomis paklausa bus tokia pati kaip iki šiol, įstatymo pataisai įgyvendinti reikės apie 120 mln. litų vertės akcijų. Papildomai numatoma skirti AB "Lietuvos elektrinė" ir AB "Lietuvos energija" akcijų. Šių įmonių akcijomis būtų galima atlyginti apie 50 mln. litų nekilnojamojo turto vertės.