Kuršių nerijos nacionalinio parko atstovai tikina, kad leidę draustinyje statyti namus nepažeidžia įstatymų. Žalos gamtai esą nebus išvengta, bet ji bus minimali.
Ieško kavinės
Parnidžio kopos papėdėje vos per dvi savaites iškilusiais pastatais, kurie aptverti akmeninę imituojančia tvora, iki filmavimų pradžios ypač stebėjosi Neringą pamėgę vokiečių turistai. Pranešimas apie filmavimus minėtoje lentelėje užrašytas tik lietuviškai.
Nesuprasdami, kas vyksta, turistai piktinosi, kad Neringos valdžia elgiasi akiplėšiškai leisdama tokiems statiniams atsirasti trapiajame draustinyje.
Kai kurių turistų reakcijos buvo priešingos - statybininkų jie klausinėjo, kuriame iš šių namų galėtų rasti kavinę, nes tai esą būtų labai patogu.
Sprendimą leisti šioje vietoje statyti laikinus statinius filmavimams prieštaringai vertina ir kai kurie neringiškiai. Kurorto paplūdimius prižiūrinčios bendrovės "Neringos komunalininkas" vadovas Arūnas Burkšas, neseniai iškėlęs iniciatyvą rekonstruoti avarinės būklės Neringos gelbėjimo stotis ir sulaukęs kategoriško Kuršių nerijos nacionalinio parko pasipriešinimo, sako nesuvokiantis, kodėl parko administracija leidžia statyti laikinus statinius net ir Parnidžio kopos papėdėje, o prieš jo siūlymus stojasi piestu.
"Netgi persirengimo kabinas pliaže statant turi būti parengti specialūs planai. Įdomu, o kaip buvo su tais namais tokioje vietoje, kaip Parnidžio draustinis? Suprantu, kad šis filmas - tai reklama Neringai. Tačiau parko pozicija man atrodo keista. Jų teiginiai, kad sutvarkydami gelbėjimo stotis mes pakenksime gamtai, yra absurdiški", - kalbėjo su parko nuostata nesusitaikantis A. Burkšas.
Priminsime, kad A. Burkšas siekia rekonstruoti paplūdimių gelbėjimo stotis bei pasiūlyti daugiau paslaugų poilsiautojams - sykiu įrengti ir nedideles kavines, tualetus, dušus. Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovas Vladas Portapas pareiškė nepritarimą šiems planams, nes neva planuojamos statybos gali pakenkti trapiai Neringos gamtai - gelbėjimo stotys pastatytos ant apsauginio kopagūbrio - bei darkytų kraštovaizdį. Vis dėlto Klaipėdos apskrities viršininkei pasiūlius A. Burkšas užsakė parengti stočių vizualinius projektus ir laukia birželio pradžioje į Neringą atvyksiančių Seimo narių - jis tikisi, kad parlamentarai jo idėją parems.
Mokestis - 25 tūkst. Lt
Parnidžio kraštovaizdžio draustinio lankytojai yra įspėjami, kad čia negalima vaikščioti, leistis nuo kopų ar į jas lipti; negalima teršti aplinkos, žaloti augalijos, statyti palapinių ar transporto priemonių tam nenustatytose vietose; draudžiama net triukšmauti, o pažeidėjams gresia baudos nuo 300 iki 500 litų.
Draudimų apstu, tačiau Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovybė nemano, kad reikia drausti čia statyti filmus.
Filmuoti Parnidžio draustinyje parkas leidžia ne už dyką - administracijos teigimu, sudaryta sutartis 25 tūkstančiams litų, kurie papildys parko specialiąsias lėšas.
Išgirdęs, kuo domisi žurnalistai, parko direktoriaus pavaduotojas gamtos ir kultūros paveldui Albertas Kvietkus pasiūlė pasidomėti "rimtesniais dalykais". "Kopų g. 21 nukastas šlaitas. Štai kur skandalas - siūlau jums ten apsilankyti", - patarė A. Kvietkus.
Pavaduotojas patikino, kad draustiniai nėra tokio griežto gamtosauginio režimo zonos kaip rezervatai. Statyti laikinus statinius draustiniuose įstatymai nedraudžia, - teigė jis. A. Kvietkus pažymėjo, kad tai anaiptol ne pirmas toks atvejis - jau nufilmuota dešimtys filmų. Be to, anot jo, statybos kopos papėdėje yra griežtai kontroliuojamos - statybininkams nebuvo leista naudoti jokios technikos. "Jie rankomis sunešė visas reikalingas medžiagas. Pasibaigus filmavimui įpareigojome viską kruopščiai sutvarkyti. Jei paliks šiukšlių - bausime. Žinoma, žalos gamtai neišvengsime, tačiau ji bus tikrai nedidelė. Reljefas ir taip nuolat kinta draustinį lankant žmonėms", - teigė A. Kvietkus.
"Jokio skandalo čia nėra", - pridūrė jis.
Komentuodamas A. Burkšo atvejį, A. Kvietkus tvirtino, kad "ten kita situacija". "Tokių statinių ant apsauginio kopagūbrio statyti neleidžia įstatymai", - sakė pavaduotojas. Tačiau A. Kvietkus užsiminė, kad jei A. Burkšas rengdamas projektus būtų elgęsis "gudriau" ir taip neakcentavęs kavinių, jie galėjo sulaukti pritarimo.
Komercijos neįžvelgia
Pajūrio regioninio parko draustinyje buvo filmuojamas "Dievų miškas", o ekologas Erlandas Paplauskis sako, kad toleruotina viskas, kas nekenkia pagrindiniam tokių parkų tikslui - išsaugoti gamtos ir kultūros paveldą.
"Visų pirma tai yra reklama saugomai teritorijai. Gamta yra reikalinga visiems, įvairiems tikslams, o laikini statiniai nepadarys ilgalaikės žalos. Tačiau viskas turi būti daroma viešai ir žmonės turi žinoti, kas vyksta", - kalbėjo E. Paplauskis.
Beje, ekologo teigimu, leisdama filmuoti ar organizuoti kitą veiklą, Pajūrio regioninio parko direkcija pinigų neima. Parkas priima kitokią paramą - pavyzdžiui, pasiūlo surengti talką ar parūpinti parkui reikalingų šiukšliadėžių.
Paklaustas, ar Parnidžio kopos papėdėje galėtų būti įkurta lauko kavinė - taip pat laikinas statinys, kurios pasigenda kai kurie turistai - Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Apsaugos ir tvarkymo skyriaus vedėjas Eduardas Vaitkevičius atsakė neigiamai.
"Filmo kūrimas yra kūrybinis procesas, o apie kavinę, net jei ji ir laikina, yra visai kita kalba, tai jau ne menas, o komercija. Kai kas gali panorėti kavinę įrengti ir ant Gedimino kalno Vilniuje, bet kaip tai atrodys?" - svarstė E. Vaitkevičius.
Kuršių nerijos nacionalinio parko, imančio pinigus už filmavimus Parnidžio kopos papėdėje, veiksmuose jis komercijos neįžvelgia. "Nepavadinčiau to verslu. Pinigai imami todėl, kad naudojami gamtos ištekliai",- sakė E. Vaitkevičius.
Cituodamas įstatymus, A. Kvietkus taip pat tvirtino, kad komercinė veikla draustinyje negali būti vykdoma. "Filmas - ne komercija, čia neaišku, bus pelnas ar nebus, o kavinė pelno siekia jau nuo pirmos darbo minutės."
Sodybą sunaikins ugnis
UAB Baltijos filmų grupė filmavimus Parnidžio draustinyje žadėjo pradėti gegužės 23-iąją ir baigti iki birželio 22 d.
Filmo gamybos vadovė Roma Gailiuvienė patikino, kad nerimauti dėl draustinio nėra pagrindo - filmavimo grupė, iš viso iki 150 žmonių, kaip įmanydama saugosianti gamtą, o darbus baigus viskas bus nepriekaištingai sutvarkyta.
"Tikrai nieko nenutiks, viską sutvarkysime. Specialiai taką per kopas paklojome, kad tik joms nepakenktume", - sakė R. Gailiuvienė.
Ji sutinka, kad draustinio lankytojams galėjo trūkti informacijos apie filmavimus. "Tačiau mums geriau, kai yra ramiau, nes tada suvažiuoja daug lankytojų ir pradeda trukdyti", - sako R. Gailiuvienė.
Šie trys pastatai - tai Brodersono sodyba, pagal juostos scenarijų išnyksianti gaisro liepsnose. R. Gailiuvienė ramina, kad ugnis būsianti tik imitacinė. Kuriamas trijų valandų trukmės epas pasakos apie Baltijos jūros piratą. Filmo biudžetas - apie 24 mln. Lt. Bendradarbiaudama su Baltijos filmų grupe, Baltijos televizija ir kitų šalių televizijomis filmą kuria viena didžiausių Vokietijoje kino kompanija "Bavarija Film".