Atėnai gali pasinaudoti savo veto teise ir sulėtinti Aljanso atsaką, jeigu Rusija nukreiptų savo žvilgsnį į Baltijos šalis, sakė jis Lenkijos dienraščiui „Gazeta Prawna“.
Šaltojo karo laikais nuo 1977 iki 1981 metų prezidento Jimmy Carterio komandoje dirbusio Z. Brzezinskio teigimu, Lenkija taip pat „gali būti taikinys“ po Rusijos pernai įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos, kaip ir kitos buvusios sovietinės respublikos – Moldova, Gruzija ar Azerbaidžanas.
NATO sutarties 5-asis straipsnis numato Aljanso kolektyvinę gynybą agresijos prieš bet kurią bloko narę atveju, priminė jis.
„Tačiau NATO varžo vienbalsiškumo principas“, – sakė lenkų kilmės Z.Brzezinskis, perspėdamas, kad Aljansas „gali būti kuriam laikui paralyžiuotas <...> konkrečiai Graikijos, kuri yra Rusijos draugė ir turi veto teisę“.
Graikijos radikalioji kairiųjų vyriausybė stiprina santykius su Rusija, Atėnams stengiantis išvengti bankroto.
Graikijos ministras pirmininkas Alexis Tsipras balandžio 8 dieną susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Maskvoje prieš kasmetinį Pergalės dienos paradą.
Graikijos pareigūnai atvirai skleidė mintį, kad Atėnai kreipsis į Rusija ar Kiniją, jeigu nepavyks susitarti dėl paskolų su Europos Sąjunga.
Pernai atplėšusi nuo Ukrainos Krymą, Rusija ėmėsi žvanginimo ginklais prieš Baltijos regioną politikos.
Anksčiau šiemet Z.Brzezinskis ragino JAV ir sąjungininkes dislokuoti karines pajėgas Baltijos valstybėse ir šitaip atgrasinti Rusiją nuo tikėtino veržimosi į buvusias sovietines valstybes.
NATO telkia daugiau lėktuvų, laivų ir karių karinėms pratyboms savo rytiniame flange, kuris yra už vadinamosios Geležinės uždangos, buvusios prieš ketvirtį amžiaus.
Be to NATO suformavo 5 tūkst. karių greitojo reagavimo pajėgas ir nusprendė iki 2016 metų įkurti vadavietes Baltijos šalyse, Bulgarijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje.