Interviu britų dienraščiui „The Telegraph“, danų politikas sakė, kad V. Putinas turi pavojingų ambicijų ne vien Ukrainoje, kur vyriausybės pajėgos kaunasi su Maskvos remiamais prorusiškais separatistais, bet tikriausiai yra nusiteikęs išmėginti Vakarų valstybių ryžtą Baltijose šalyse.

Pasak A.F. Rasmusseno, Kremliaus tikrasis tikslas yra sugriauti solidarumą tarp NATO šalių ir atkurti Rusijos dominavimą Rytų Europoje.

NATO Secretary-General Anders Fogh Rasmussen
„Čia svarbiausia ne Ukraina. V. Putinas nori atkurti Rusijos anksčiau turėtą didžiosios galybės statusą“, – jis sakė „The Telegraph“.

„Yra didelė tikimybė, kad jis surengs intervenciją Baltijos šalyse, kad išmėgintų, ar veikia NATO 5-asis straipsnis“, – pridūrė A. F. Rasmussenas, turėdamas omenyje Šiaurės Atlanto sutarties straipsnį, pagrindžiantį Aljanso kolektyvinę gynybą.

„V. Putinas žino, jog jeigu peržengs šią raudoną liniją ir atakuos NATO sąjungininkę, jis bus nugalėtas. Turime tai aiškiai suprasti. Bet jis yra hibridinio karo specialistas“, – aiškino A. F. Rasmussenas.

Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas BNS sakė, kad Rusijos intervencijos grėsmės visiškai atmesti neįmanoma, bet stiprinant NATO buvimą ir nacionalinius pajėgumus siekiama šią riziką „sumažinti iki minimumo“.

„Mes darome viską, kad ta grėsmė sumažėtų iki minimumo arba būtų negalima, bet, be abejo, mes negalime garantuoti, kad taip nebus. Todėl visi šitie veiksmai, NATO Velso viršūnių susitikimo sprendimai, ir dabar jų įgyvendinimas yra nukreiptas tam, kad tokios galimybės nebeliktų“, – sakė ministras.

J.Oleko teigimu, „hibridinio karo“ elementai yra naudojami daugelį metų, jie buvo akivaizdūs ir 1940 metais sovietams okupuojant Lietuvą. Ministras pabrėžė, kad Lietuva rengiasi galimiems įtampos židiniams, kurie gali būti sukelti dėl tariamo tranzito į Karaliaučiaus sritį sutrikimo ar išnaudojant kitataučius.

„Gali būti teisinamasi kažkokiais kitataučių ar kitų grupių protestais ar tranzito sutrikimais. Visokių elementų gali būti. Bet mes viskam tam ruošiamės, kad tokie elementai negalėtų būti pretekstas veikti. Lietuvoje suformavome nacionalines greitojo reagavimo pajėgas, priėmėme įstatymo pataisas dėl kariuomenės panaudojimo. Vyksta labai intensyvios derybos su kitom žinybom, kaip lokalizuoti ir sunaikinti tokį židinį“, – sakė ministras.