Šiame kontekste jis vertina ir garsaus politikos eksperto Zbigniewo Brzezinskio pasisakymą Senato Ginkluotųjų pajėgų komitetui, kai sakė nerimaujantis, kad V. Putinas gali pamėginti užimti Baltijos šalis žaibišku veiksmu, o Vakarai nieko negalėtų padaryti nerizikuodami branduoliniu karu.

„Tarptautiniuose santykiuose yra neblogų metaforų, kurios padeda suvokti, kas vyksta tarptautinių santykių srityje. Pavyzdžiui, yra tokia metafora – viščiuko žaidimas. Jo esmė šiuo atveju tokia: sakykime, turime vienos juostos kelią. Vienos juostos kelio gale stovi „Ferrari“, į ją įsėda V. Putinas ir paspaudžia pedalą. Ir važiuoja vis įgaudamas pagreitį. Kitoje pusėje pastato „Ferrari“, į jį ilgai niekas nesėda, bet galiausiai atsisėda Vakarai. Irgi spaudžia pedalą ir vis greitėja. Klausimas, kas pasitrauks iš trasos pirmasis. Tai ir yra visa to žaidimo esmė“, - sakė R. Lopata.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto mokslininko teigimu, Lietuva kartu su Vakarais irgi sėdi automobilyje, tik nevairuoja.

„Visas tas kalbas, mano supratimu, reikia vertinti būtent per šitą prizmę. Tada lengviau. Kitaip tariant, bandomi visi būdai, kurie padėtų kitą vairuotoją išsukti iš trasos arba sustoti“, - pridūrė politologas.

Raimundas Lopata
Šiame kontekste jis vertina ir Z. Brzezinskio žodžius apie Rusijos atgrasinimo sustiprinimą, siūlymus iš anksto dislokuoti Baltijos šalyse šiek tiek pajėgų, kad V. Putinas suprastų, jog įsiveržęs, pavyzdžiui, į Estiją, jis susidurs su Amerikos pajėgomis, galbūt šiek tiek vokiečių, prancūzų ir britų pajėgų.

Klausiamas, ar tai reiškia, kad didėja įsitikinimas, kad esamo atgrasymo nebeužtenka, R. Lopata buvo konkretus: „Kol kas nepanašu. Tas kitas feraris, kur sėdi V. Putinas, nesustoja“.

R. Lopata sako, kad karinis atgrasymas NATO pafrontės valstybėse yra vienas iš svarbiausių būdų stabdyti V. Putino ferarį.

„Kai paaiškės, ar sustojama, ar staigiai pasukama į šalį, tada ir suprasime, kuo pasibaigs visa ši istorija“, - sakė politologas.

Jis priminė, kad Vakaruose esama kalbų apie ferario stabdymą ir nusileidimą V. Putinui, tačiau JAV šiuo atveju laikosi kur kas aštresnės pozicijos. „Dėl Amerikos aš mažiau abejonių turiu nei anksčiau turėdavau, ypač po paskutinių Amerikos preiškimų, veiksmų ir turint omenyje situaciją Kongrese“, - teigė pašnekovas.

Kaip žinoma, abiejuose Kongreso rūmuose JAV daugumą užsitikrino respublikonai, kurie paprastai linkę labiau konfrontuoti su Rusija ir įsitraukti į tarptautinius reikalus tiesiogiai.

DELFI primena, kad JAV indėlis taip pat buvo svarbus užtikrinant karinį Rusijos atgrasymą rytinėse NATO valstybėse. JAV nusiuntė savo pajėgas į Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją tęstinėms pratyboms, prie iniciatyvos prisidėjo ir kai kurios kitos NATO šalys.

Klausiamas apie tai, kiek JAV pajėgų reikia pafrontės valstybėse, kad Rusija galutinai patrauktų nagus, R. Lopata teigė, kad tai labiau matematika.

„Klausimas, kiek jų reikia? Ar užtenka vieno, ar reikia daugiau? Koks turi būti skaičius ameriketiškų žūčių – tariant grubiai ir ciniškai – kad Amerika iš tikrųjų galvotų tai, ką sakė George'as Bushas Vilniuje. Bet tai matematinis klausimas, simbolinis dalyvavimas jau daug ką reiškia“, - teigė R. Lopata.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (571)