Diskusiją jos moderatorius, filosofas Leonidas Donskis pradėjo sakydamas, kad su tokiais žmonėmis, kaip M. Chodorkovskis, siejamos demokratinės Rusijos ateities viltys.
Pats buvęs naftos magnatas savo kalbą pradėjo nuo „nemalonios dalies“, kaip jis pats sakė.
„Pastarųjų metų įvykiai parodė, kad Europa priartėjo prie turbulencijų zonos. Ukrainos krizė tapo nauja Europos politikos konstanta. Ji rytoj nesibaigs. Todėl psichologiškai reikia būti pasiruošusiems naudoti ilgalaikio poveikio instrumentus, apskaičiuotus ne vieniems metams ir gal net ne vienam dešimtmečiui“,- sakė jis.
M. Chodorkovskis kritikuoja Europą, kuri esą metų metus ignoravo iš Rusijos sklidusius ženklus apie demokratijos, žodžio laisvės ir kitų vertybių laužymą.
Vertindamas Vakarų sankcijas, buvęs milijardierius joms negailėjo pagyrų, bet abejojo jų poveikio tvarumu.
„Sankcijos suvaidino savo teigiamą vaidmenį. Tačiau ilgalaikis jų poveikis atrodo abejotinas. Sankcijos stipriai sumažino ekonomines V. Putino ir jo režimo galimybes, jos pademonstravo Vakarų vienybę ir ryžtą, kurios Kremliuje nenumatė. (…) Sykiu sankcijos prisidėjo prie Rusijos elito konsolidacijos apie režimą“, - sakė M. Chodorkovskis.
Pasak jo, sankcijų palaikymas gavo „politinę oro pagalvę“ ir kaip niekad išaugusį palaikymą režimui, galintį sukelti naują agresijos bangą.
V. Putino šalininkai nesnaudžia
M. Chodorkovskis nepamiršo ir V. Putino šalininkų Europoje. Jie esą sieks „sugriauti Europos vienybę formuodami toleranciją V. Putino režimui“.
Pasak, jo būtent šie veiksniai anksčiau ar vėliau pakirs sankcijų efektyvumą. „Būtent dėl to dabar reikia susimąstyti apie ilgalaikę strategiją“, - ragino buvęs „Jukos“ savininkas.
Jis pabrėžia neraginantis nei nuolaidžiauti Kremliui, nei susitaikyti su agresija prieš Ukrainą.
„Reikia ieškoti efektyvesnių, ilgesnio poveikio priemonių“, - apeliavo M. Chodorkovskis.
Verslininkas ragino mažinti priemonių, veikiančių visą Rusijos ekonomiką, mastą ir plėsti tikslines sankcijas, nutaikytas į V. Putino aplinką, jėgos struktūras ir nusikalstamas organizacijas, kurios esą jau tapo akivaizdžiai naudojamos politikai.
„Europa turi parodyti, kad įžūlus, neribotas turtėjimas – vienintelis šių žmonių tikslas. (…) Kad jie iš tikrųjų plėšia savo šalį, griauna jos tarptautinį autoritetą“, - ragino M. Chodorkovskis, pridurdamas, kad Europa kažkodėl tyli.
Ragina atskleisti Rusijos oligarchų turtus
Buvęs Kremliaus kalinys ragina Vakarus atskleisti, kokiais turtais už Rusijos ribų disponuoja Kremliaus elitas ir režimo tarnai – esą tai yra žinoma, bet dėl nesuvokiamų aplinkybių nutylima.
Buvęs milijardierius ragina Vakarus susitelkti į kovą su dviem pagrindinėmis blogybėmis, sklindančiomis iš Rusijos: „korupcijos eksportu ir pinigų plovimu“.
„Europa, esu įsitikinęs, dar nėra susidūrusi su tokiu masyviu korupcijos eksportu, ir dar palaikomu valstybinių lygmeniu“, - tęsė jis.
M. Chodorkovskis neslepia manantis, kad informacijos apie pinigų srautus iš Rusijos ir V. Putino aplinkos finansines operacijas smarkiai paveiktų režimą.
„Rusija turi žinoti savo didvyrius. O Europa – savus. Ir svetimus“, - sakė jis.
Rusijoje atgimė instinktai, kuriuos daugelis laikė mirusiais
Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius M. Chodorkovskio teiravosi – priartėjo ar nutolo „civilizuotos“ permainos Rusijoje. Ir ar jos apskritai įmanomos prie dabartinio režimo. A. Kubilius taip pat klausė, ar ekonominė krizė gali nuversti V. Putiną.
„Į pirmą klausimą turbūt pats žinote atsakymą“, - sakė M. Chodorkovskis.
Anot jo, tai, kas įvyko Rusijoje daugeliui buvo netikėta – esą atgimė „instinktai“, kuriuos daugelis laikė mirusiais.
Iliuzijų dėl V. Putino režimo pasikeitimo į demokratinę pusę M. Chodorkovskis nepuoselėja. Vis dėlto jis spėja, kad netrukus režimas pradės daryti „rimtas klaidas“.
„Kiek tai tęsis? Čia galimi įvairūs variantai. Esu įpratęs tikėtis geresnio, o laukti blogesnio“, - teigė jis.
Pozicija dėl sankcijų - prieštaringa
M. Chodorkovskis sako, kad Vakarai turi peržiūrėti sankcijas Rusijai, nes jos sutelkė rusų paramą Kremliui.
„Sankcijos atliko savo teigiamą vaidmenį. Tačiau ilgalaikis dabartinių sankcijų efektas yra diskutuotinas“, - per konferenciją Vilniuje penktadienį sakė M.Chodorkovskis.
Pasak jo, sankcijos suteikė politinės naudos prezidentui V.Putinui, nors jo ekonominių veiksmų laisvė ir sumažėjo.
„Sankcijos padėjo konsoliduoti Rusijos elitą ir visuomenę aplink režimą. Nors ekonominės režimo galimybės susiaurėjo, politinės galimybės išsiplėtė“, - kalbėjo M.Chodorkovskis.
M. Chodorkovskio pozicija dėl Vakarų sankcijų sulaukė kritikos. Buvęs milijardierius buvo klausiamas, ar nereikėtų sankcijas kaip tik plėsti, o Vakarams – peržengti savotišką Rubikoną ir pradėti realiai tiekti ginklus Ukrainai.
„Bet koks sankcijų sušvelninimas dabar bus režimo priimta ir deklaruota kaip Vakarų silpnybė, kaip V. Putino gebėjimas suskaldyti Vakarus. (…) Aš kalbu apie būtinybę transformuoti sankcijų aiškinimą Rusijos visuomenei“, - dėstė M. Chodorkovskis, kartodamas, kad „karinė avantriūra Ukrainoje“ prasidėjo tada, kai smuktelėjo V. Putino reitingai, o žmonėms buvo įkyrėjęs „neslepiamas plėšikavimas“ Kremliuje.
Buvęs oligarchas būtent tai ir siūlo – esą Rusijos gyventojams reikia rodyti, kad sankcijos nukreiptos prieš pačios Rusijos apiplėšinėjimą, o ne prieš jos gyventojus.
M. Chodorkovskio taip pat paprašyta įvardinti, kaipgi sankcijos veikia „Rusijos tautą“, kurią jis minėjo net keletą kartų.
Buvęs milijardierius atkirto, esą poveikis rusams iš tiesų nedidelis, tačiau jiems skiepijama priešingai – kad sankcijos nukreiptos ir prieš Rusiją, ir prieš kiekvieną jos gyventoją.
„Sutiksiu su jumis – poveikis faktiškai nereikšmingas. Sankcijų poveikis – apie 2 proc. biudžeto. (…) Naftos kainų įtaka gali siekti dar 6 proc. konsoliduoto šalies biudžeto. Rusijos valdžia tai galėtų kompensuoti iš turimų rezervų. (…) Jie to nedaro, o atsakomybę perkelia amerikiečiams ir t.t.“, - dėstė buvęs politinis kalinys.
Sulaukė itin nemalonių klausimų
M. Chodorkovskis sulaukė ir labai nemalonaus klausimo. Kremliaus oponentas buvo tiesiogiai apkaltintas dalyvavimu Rusijos propagandos mašinoje – tiek pasisakymais prieš sankcijas, tiek pareiškimais apie „Ukrainos krizę“, užuot vadinęs tai Rusijos intervencija. Buvęs kalinys taip pat sulaukė priekaištų dėl „sisteminių liberalų“ vaidmens Rusijos režimo palaikyme ignoravimo.
Klausimas sutiktas ovacijomis.
„Kodėl „Ukrainos krizė“? Nes šiandien Rusija turi ne tiek ir mažai krizių, sukurtų V. Putino režimo. Tai ir taprtautinės, ir vidinės krizės. Todėl formuluotę „Ukrainos krizė“ kalbant apie įvykius Ukrainoje laikau teisinga“, - atsakymą pradėjo M. Chodorkovskis, pridurdamas, jog krizė turi ir „ukrainietiškas šaknis“ – ne tik rusiškas.
Aiškindamas poziciją dėl sankcijų, verslininkas teisinosi, jog pirmiausiai reikia keisti retoriką – kaip sankcijų taikymas yra aiškinamas. Esą patys Vakarai leidžia Rusijos žmones nuteikti, jog sankcijos nutaikytos prieš juos, o ne prieš tuos, kurie „juos apiplėšinėja jau dešimtmetį“.
„Žodžiai „sankcijos prieš Rusiją“, jei įvesite tai Google, dominuos aiškinant tai, kas vyksta, o ne ta formuluotė, kuri iš tikrų yra, pavyzdžiui, JAV Kongreso sprendime. (…) Mažas netikslumas priveda prie didelių politinių pasekmių“, - dėstė jis.
M. Chodorkovskis kartoja, esą sankcijos didina palaikymą režimui. „Lygiai dėl tos pačios priežasties – retorika“, - tęsė jis, pridurdamas, jog Vakarai čia pralaimi informacinį karą.
Kalbėdamas apie vadinamuosius „sislibus“, jis akcentavo žmones, kurie daro įtaką sprendimams Kremliuje, bet ne tuos, kurie prie Kremliaus politikos tiesiog prisitaiko.
Aiškindamas, kodėl tyli dėl Ukrainos, M. Chodorkovskis teigė nematantis prasmės Vilniuje smerkti Rusiją – mat čia visi ir taip tokios pat nuomonės.
„O ką čia agituoti? O kam čia skirti tuos lozungus? Čia nėra žmonių, kurie turi kitokią poziciją“, - sakė M. Chodorkovskis, pridurdamas, jog visokeriopai smerkia ir Krymo aneksiją, ir visus kitus Rusijos veiksmus.
Nemalonus klausimas dėl Krymo
Dar vienas nepatogus klausimas – apie nuskambėjusius pranešimus, esą M. Chodorkovskis pareiškė, jog tapęs Rusijos prezidentu neatiduotų Krymo Ukrainai.
„Deklaravau savo poziciją, kad matau save dirbantį tik pereinamuoju periodu – nuo režimo žlugimo iki pirmųjų laisvų rinkimų. Akivaizdu, kad per šitą palyginti trumpą periodą sprendimas dėl Krymo negali būti priimtas“, - aiškino jis.
Pasak jo, režimo griūties atveju, laikinoji valdžia neturės pakankamo legitimumo tokiam sprendimui, o Kryme reikės surengti „sąžiningą referendumą“.
Ar V. Putinas pajėgus priimti sprendimus
Kalbėdamas apie V. Putino savarankiškumą, M. Chodorkovskis neabejoja, kad jis pajėgus „ir priimti sprendimus, ir priversti juos vykdyti“.
„Jis save, žinoma, pastatė, į labai sudėtingą padėtį. (…) Viena vertus, jis pažadino kraštutinius nacionalistus, kuriems, ją jis bedarytų, to bus negana. Kita vertus, jis ribojamas nacionalinių respublikų Rusijos viduje pozicijomis“, - sakė jis, pridurdamas, kad be respublikų ir jų lyderių palaikymo V. Putinui būtų sunku išsilaikyti.
Opozicijos šansai - menki?
Paklaustas, ar įmanomi reikšmingi pokyčiai po 2016 m. rinkimų Rusijoje, jis pirmiausiai pabrėžė, kad Rusijos opozicijai pastatyta aibė barjerų, kuriuos apeiti bus sunku ar net neįmanoma.
„Yra, kas nuo mūsų priklauso. Ir yra, kas nuo mūsų priklauso mažiau. (…) Galime sau iškeli užduotį visose apygardose kelti kandidatus, kurie gintų mūsų bendras vertybes. Bet ar pavyks parodyti balsus, net realiai atiduotus už juos, ir net ar pavyks juos užregistruoti – tai jau ne nuo mūsų priklauso“, - sakė M. Chodorkovskis.
Anot jo, opozicija rinkimuose dalyvauti turi nepaisant visų ribojimų. Esą tautai reikia parodyti ir alternatyvą, ir tai, kad rinkimai bus neteisėti.
Pasirengęs tapti lyderiu?
M. Chodorkovskis atvyko į Vilniaus intelektualų forumo ir „Sniego susitikimo“ dalyvių diskusiją apie Rusijos ateitį.
Šio dešimt metų Rusijos kalėjime praleidusio buvusio verslininko pavardė pastaruoju metu yra tapusi viešų diskusijų objektu. M. Chodorkovskis ne kartą pareiškė, kad krizės atveju norėtų siekti Rusijos prezidento posto, Paryžiuje jis net įsteigė judėjimą „Atvira Rusija“.
Duodamas interviu „The Financial Times“ M. Chodorkovskis teigė esąs pasirengęs tapti laikinuoju lyderiu, jei tik rusai to panorėtų. Jis priimtų konstitucijos reformas, kad įtvirtintų įstatymo viršenybę, surengtų laisvus rinkimus ir tuomet atsistatydintų.
V. Putinas šių M. Chodorkovskio pareiškimų nėra plačiai komentavęs. Per metinę spaudos konferenciją paklaustas, ar M. Chodorkovskis galėtų tapti prezidentu, V. Putinas šyptelėjo: „Kurios šalies?“. Tačiau jis pažymėjo, kad buvęs oligarchas turi teisę dalyvauti politiniame Rusijos gyvenime.
Pastaruoju metu M. Chodorkovskis užsitraukė V. Putino statytinio Čėčėnijos prezidento R. Kadyrovo nemalonę, nes po radikalių islamistų išpuolių Prancūzijos satyrinio savaitraščio „Charlie Hebdo“ redakcijoje paragino visą žiniasklaidą spausdinti pranašo Mahometo karikatūras.
„Jei žurnalistai – verta pagarbos bendruomenė, rytoj neturėtų būti nė vieno leidinio be pranašo karikatūros“, - sausio 7 d. socialiniame tinkle „Twitter“ parašė M. Chodorkovskis.
R. Kadyrovas teigė, kad dėl šių raginimų M. Chodorkovskis tapo „viso pasaulio musulmonų priešu“, vadinasi, ir asmeniniu paties R. Kadyrovo priešu.
Atsakydamas į R. Kadyrovo teiginius, M. Chodorkovskis patikino, kad „šis grasinimas pagal savo pobūdį niekuo nesiskiria nuo teroristinio akto Paryžiuje, o jo tikslas – įbauginti, atimti balsą ir sustabdyti žodį“.
Buvęs oligarchas šiuo metu gyvena Šveicarijoje, kur apsigyveno, kai V. Putinas netikėtai paleido jį iš kalėjimo. Už grotų dėl klastojimo, vengimo mokėti mokesčius ir turto grobstymo jis praleido šiek tiek daugiau negu 10 metų.
Organizacija „Amnesty International“ vadina jį politiniu kaliniu. Prieš įkalinimą jis atvirai kritikavo V. Putiną ir demonstravo politinių ambicijų ženklus.
Humanitarinė malonė, kad M. Chodorkovskis galėtų rūpintis sergančia motina, buvo traktuojama kaip V. Putino geros valios gestas prieš praėjusių metų vasario žiemos olimpiadą Sočyje. Tačiau konfliktas Ukrainoje įstūmė Rusiją į Šaltojo karo laikų konfrontaciją su Vakarais ir kartu su kritusiomis naftos kainomis paskatino ekonominę krizę.