Taip Eltai pirmadienį LSDP padėtį apibūdino Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojai politologai Alvidas Lukošaitis ir Mindaugas Jurkynas.

"Sudėtinga ir LSDP padėtis, ir socialdemokratijos idėjos likimas. Partijoje esama vidaus nesutarimų ir dėl tolesnės jos raidos, ir dėl galimybių dirbti dabartinėje valdančiojoje koalicijoje. Neįmanoma negirdėti Bronislovo Genzelio, Aloyzo Sakalo išsakytos kritikos dabartinei partijos vadovybei dėl nusigręžimo nuo socialdemokratinių vertybių, konjunktūriškos laikysenos. Ši kritika turi pagrindo", - tvirtino A. Lukošaitis.

Jo žodžiais, LSDP pirmininko rinkimai, per kuriuos vienintelei A. Brazausko kandidatūrai buvo pritarta plojimais be ginčų ir svarstymų, liudija prastą šios partijos sveikatos būklę.

"Postringavimai apie partijos programos atnaujinimą, naujų jaunų žmonių atėjimą tėra širma, kuria dangstoma tikroji LSDP padėtis. Ta širma visiškai neįtikina. Neaišku, kas šios partijos laukia ateityje. Dabartiniam lyderiui prilygstančių figūrų joje nematyti. Dabartiniams potencialiems pretendentams į LSDP pirmininko postą, nepaisant jų "pūtimosi", sunkiai sektųsi užtikrinti socialdemokratų sėkmę per rinkimus", - teigė politologas.

Anot A. Lukošaičio, buvęs finansų ministras Algirdas Butkevičius keliąs simpatijų kaip darbštus ir komandiniam darbui tinkąs žmogus, tačiau jis neturįs partijos lyderiui reikalingų savybių. "Tarp ligi šiol minėtų pretendentų į LSDP pirmininko postą tikrų lyderių nematau", - pripažino TSPMI dėstytojas.

Savo ruožtu M. Jurkynas tvirtino, jog LSDP suvažiavime buvo sprendžiama būtent lyderio, o ne ideologijos problema, nes, pagal nuomonių apklausas, LSDP lyderis buvęs svarbiausias veiksnys, renkantis partiją 2004 m. Seimo rinkimuose.

Anot M. Jurkyno, naujose demokratijose asmenybių veiksnys esąs labai stiprus. Jo žodžiais, Lietuvoje tik dešiniųjų partijų, ypač konservatorių, rinkėjams vertybės esą tampančios svarbesnės nei lyderis.

"Šiek tiek SSKP ar Sąjūdžio suvažiavimus primenantis euforiškas LSDP kongresas, kur buvo perrinktas vienintelis kandidatas į pirmininkus, rodo, kad LSDP arba neturi lygiaverčių lyderių - Vytenis Andriukaitis ir Česlovas Juršėnas neįsitvirtino dalyvaudami Prezidento rinkimuose, - arba kol kas nenori turėti", - kalbėjo politologas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad LSDP, 2004 m. Seimo rinkimuose esą patyrusi triuškinamą pralaimėjimą, nesivadovavo Vakarų demokratijoms būdinga nuostata, kad už partijos pralaimėjimą atsakomybę turi prisiimti jos lyderis.

M. Jurkyno nuomone, Socialdemokratų partijai taikytinas "geležinis oligarchijos dėsnis", galiojantis, kai lyderių kaita - menka, o valdančiosios viršūnės - oligarchija - kontroliuoja partijos organizaciją bei resursus ir neskatina atviros vidaus konkurencijos. Politologo vertinimu, tai patvirtina ir A. Butkevičiaus "išstūmimas" iš LSDP vadovybės.

"Du - LSDP ir LDDP - poliai vis dar jausti ir po A. Butkevičiaus "nubuksavimo" iš partijos prezidiumo. "Senųjų socdemų" nuotaikos nėra pakilios, juolab kad konstruktyvi A. Butkevičiaus veikla ir jo vieši pareiškimai sudarė geras prielaidas jo iškilimui kaip potencialiam lyderiui, jei partijoje atsirastų daugiau vietos demokratijai", - pažymėjo M. Jurkynas.

ELTA jau skelbė, kad dalis šeštadienį vykusio Socialdemokratų partijos (LSDP) suvažiavimo delegatų mano ir viliasi, kad A. Brazauskas partijos vadovu buvo išrinktas paskutinį kartą. Kai kurie socialdemokratai atvirai kritikuoja šeštadienį vykusius partijos primininko rinkimus, kai A. Brazauskas partijos vadovu buvo išrinktas be jokių diskusijų.

"Nežinia, ar tai buvo 27-asis Socialdemokratų partijos suvažiavimas, ar 27-asis TSRS CK suvažiavimas. Labai jau priminė anų laikų dvasią", - žurnalistams sakė vienas partijos narys, panoręs būti neįvardintas.

Socialdemokratas parlamentaras Algirdas Sysas ironizavo: "Reikia daugiau demokratijos - jos ir buvo. Jūs tam prieštaraujat?".

LSDP Alytaus skyriaus narys Šarūnas Miliauskas partijos suvažiavimą vadino cirku. "Nesuprantu, kam čia reikėjo važiuoti. Juk viskas iš anksto nuspręsta, klausėmės tik sveikinimo kalbų. Aš balsavau ne prieš A. Brazauską, bet prieš tokią rinkimų sistemą, kuomet, nesilaikant partijos statuto, nebuvo leista žmonėms pasisakyti. Gal būtų buvę iškelta ir kitų kandidatūrų", - sakė Š. Miliauskas.

Socialdemokratas sakė tikįs, jog A. Brazauskui gal ir neteks vadovauti partijai visą dvejų metų kadenciją, nes partijos vadovo klausimas būtų keliamas po Vyriausybės griūties, kuri, Š. Miliausko manymu, visai tikėtina.