Tiesa, euro įvedimui kliuvo labai nedaug. Panašu, kad labiausiai euras nusidėjo tuo, jog už jį pasisako D. Grybauskaitė – būtent jai teko didelė ir sodri kritikos lavina.
Politologas Lauras Bielinis teigia, jog Maskva taip greičiausiai keršija už Lietuvos poziciją tarptautinėje arenoje. Tiesa, Rusijos žiniasklaida užsimena, esą D. Grybauskaitė jau planuoja karjerą Europos Sąjungos lygyje – anot L. Bielinio, tikėtina, kad Maskva jau dabar bando tam sukliudyti.
Kaip gi B. Obama vadins D. Grybauskaitę?
Lietuvos prezidentei kliuvo jau pirmosiomis laidos minutėmis, pristatant dienos siužetus. Vienas iš jų – regis, niekuo neypatingas britų premjero Davido Camerono prisipažinimas, jog Barackas Obama jį vadina „bro“ (šį anglišką terminą Rusijos televizija pateikia su rusišku vertimu – „bratan“).
„Kažin, kaip B. Obama vadins Lietuvos prezidentę, kai sužinos, kad D. Grybauskaitė buvo komjaunuolė, susijusi su KGB“, - drebia „Vesti“.
Pirma lietuviška tema – euro įvedimas, čia pat pareiškiant, kad tuo džiaugiasi Lietuvos prezidentė, kuri „didžiuojasi savo antirusišku kursu“. „Vesti“ čia pat primena ir tai, jog Rusijos diplomatai deklaruoja pasiruošimą gerinti santykius su Lietuva, tačiau dėl prezidentės laikysenos tai „vargiai įmanoma“. Nes, pavyzdžiui, D. Grybauskaitė atmetė kvietimą Maskvoje švęsti Pergalės dieną.
„Pernelyg didelė jos antipatija sovietinei praeičiai. Tik tai blogai dera su nuosava D. Grybauskaitės praeitimi“, - ironizuoja laidos vedėjas.
Pradedant siužetą apie D. Grybauskaitę, „Vesti“ toliau lieja pyktį dėl Pergalės dienos – esą net B. Obama ilgiau užtruko su neigiamu atsakymu, o Lietuvos vadovė „visą karjerą susikūrė iš antirusiškos retorikos“.
Ekspertas – Sausio 13-osios bylos įtariamasis
Toliau – jau ne sykį mesti pareiškimai, esą prezidentės tėvas dirbo NKVD, iliustruojant tai atitinkamų dokumentų vaizdais. Rusijos žurnalistas Maksimas Leonovas teigia, esą D. Grybauskaitė nutyli, jog būdama keturiolikos įstojo į komjaunimą.
Dar vienas, žinoma, labai objektyvus „Vesti“ pašnekovas – buvęs Lietuvos komunistų partijos vienas vadovų Vladislavas Švedas. Dar vienas margas punktas jo biografijoje – įtariamojo statusas Sausio 13-osios byloje. V. Švedas dėsto savo mintis apie tai, esą D. Grybauskaitė ne tik su neįspūdingais pažymiais įstojo į Leningrado universitetą, bet ir gyveno ne bendrabutyje, o KGB valdytame bute.
Laida taip pat mini neįvardintus prezidentės bendrakursius, kurie esą teigė, jog dabartinė Lietuvos vadovė balsu reikalavo, kad nuo į Sovietų sąjungą atvykusio suomio pastojusi mergina pasidarytų abortą.
Rusų žurnalistas M. Leonovas tikina radęs įrodymų, kad prie tolesnės D. Grybauskaitės karjeros prisidėjo vienas KGB vadovų Viktoras Čeblikovas.
„Iš pradžių buvo bendras susitikimas (su Leningrado universiteto studentais – DELFI), o po to jis su kiekvienu bendravo akis į akį. Su D. Grybauskaite pokalbis buvo ilgiausias. Apie 35 min.“, - tvirtina jis.
Esą būtent šis pokalbis nulėmė D. Grybauskaitės paskyrimą į Aukštąją partinę mokyklą Vilniuje. Esą dabartinei prezidentei buvo tiesiamas kelias į Lietuvos komunistų vadovybę, bet čia šalis išstojo iš Sovietų sąjungos.
Bijo D. Grybauskaitės EK vadovo kėdėje?
Laidoje teigiama, esą po Sovietų Sąjungos griūties D. Grybauskaitė jau plėtojama kaip „antisovietinis ir antirusiškas projektas“. Rusijos televizija nepamiršo ir kadrų iš Rūtos Janutienės laidos, kurioje prezidentės tėvo sūnus iš pirmosios santuokos Albertas Grybauskas skundžiasi nesulaukiantis sesers dėmesio.
„Vesti“ tvirtina, esą D. Grybauskaitei Lietuvoje pasidarė ankšta, ir prezidentė jau matuojasi Europos Komisijos (EK) vadovo kėdę.
„Iš čia ir toks hiperaktyvumas, vizitai į Kijevą ir pažadai padėti kovoje su „okupante Rusija“. Kaip toli nueis Dalia – pamatysime“, - tokiais žodžiais baigiamas reportažas apie Lietuvos prezidentę.
L. Bielinis: tai kerštas
„Galime keletą prielaidų daryti. Viena iš jų – kad Lietuva tampa esminiu taikiniu artimiausiam laikotarpiui, kada propagandos ir kitos galimos priemonės, ekonomikoje ar politikoje, bus nukreiptos į Lietuvą. Stipriau, aktyviau veiks – gali būti taip. Kita versija – mano galva, realistiškesnė: tai yra režimo kerštas Lietuvai ir D. Grybauskaitei už tai, kad iš tikrųjų mes gana konkrečiai ir aštriai kritikuojame Rusiją. Dėl tos kritikos Rusija reaguoja labai jautriai. (…) Mūsų kritika yra labai aštri ir labai nepageidautina. Dėl tos priežasties, manau, kerštas yra neišvengiamas“, - kalbėjo L. Bielinis.
Pasak jo, Rusijos propaganda bando taikyti į jautriausias vietas. Prezidentės biografija – viena iš jų.
Šaudo tuščiais šoviniais
Politologas konstatuoja, jog Sausio 13-osios bylos įtariamasis V. Švedas, švelniai tariant, nėra pats patikimiausias liudytojas. Sykiu VDU profesorius pastebi, kad Rusijos propaganda į Lietuvą šaudo surūdijusiomis patrankomis.
„V. Švedas žinomas veikėjas – ta karta, kuri buvo Sąjūdyje, gerai atsimena V. Švedą. Reikia manyti, kad D. Grybauskaitė pasirinkta kaip pagrindinis objektas, kurį bandys kritikuoti. Tie metodai, kurie yra parinkti, mano galva, yra pavėluoti geru dešimtmečiu. Šiai dienai visi tie priekaištai, bandymai D. Grybauskaitę demonizuoti kaip buvusią komjaunuolę, kaip partinės mokyklos veikėją ir pan. yra seniai suvirškinti, įvertinti. Praktiškai Lietuvoje tai nėra kažkokia naujovė ar kažkas, kas gali pakeisti nuomonę apie D. Grybauskaitę“, - svarstė pašnekovas.
Pasak jo, galbūt ataka prieš D. Grybauskaitę labiau skirta Rusijos vidaus rinkai, siekiant formuoti neigiamas nuostatas prieš Lietuvą ir jos vadovę. Vis dėlto L. Bielinis neatmeta galimybės, kad ši informacinė salvė skirta ir Vakarų auditorijai.
Paklaustas, kiek realios „Vesti“ prielaidos, neva D. Grybauskaitė jau matuojasi EK pirmininko kėdę, politologas neatmetė galimybės, jog po antrosios kadencijos prezidentė politinę karjerą tęsti sieks ne Lietuvoje, o Kremliui tokios perspektyvos susižavėjimo nekelia.
„Jie pabandys visais būdais sustabdyti jos galimybes tapti kažkokia aukšto lygio funkcioniere Europos Sąjungos lygmenyje“, - reziumavo L. Bielinis.
