„Formaliais krikščionimis mūsų nepavadinsi. Labai atsakingai rinkomės krikštatėvius. Žinojome, kad draugų porai santuoka antra, tačiau mums tai neatrodė kliūtis, nes žmonės – tikintys, sąžiningi, rūpinasi savo ir mūsų mažaisiais“, – DELFI pasakojo vilnietė Jūratė.

Populiarioje sostinės bažnyčioje kunigas tiesiai jos paklausė, ar krikštatėviai – pagal Bažnyčios mokymą gyvenantys žmonės.

„Sužinojęs, kad mūsų draugai – antrą kartą susituokę ir Bažnyčioje jų santuoka nelaiminta, kunigas patarė pasiieškoti kitų krikštatėvių, neva be bažnytinės santuokos gyvenanti pora negalės mūsų vaikui būti tinkamu pavyzdžiu“, – pasakojo moteris.

Jūratės teigimu, nėra daug taip vienas kitam ir vaikams atsidavusių, tikinčių žmonių. „Nesuprantu, kodėl dėl praeities klaidų juos Bažnyčia nurašo. Ir kodėl turėčiau ieškoti krikštatėvių, kurie atitiktų formalumus, nes tai neva svarbiausia“, – atrodo neteisinga moteriai.

Pažįstami jai patarė pasielgti „kaip visi tokiu atveju“ – nueiti į mažiau populiarią bažnyčią, kur vestuvių, krikštų mažiau ir kunigai „ne taip priekabiai žiūri į prašančius sakramentų“.

„Nueiti kitur nesunku. Tačiau iš principo atrodo neteisingas požiūris į antroje santuokoje gyvenančius tikinčiuosius“, – pakartojo Jūratė.

Nieko neklausė, tik užsirašė vardus

Keli DELFI kalbinti dvasininkai patvirtino, kad ne visada klausia, ar kūdikiui parinktų krikšto tėvų santuoka – palaiminta Bažnyčioje, nors pasiteirauti, ar krikštatėviais kviesti žmonės tikintys, pasiryžę katalikiškai auklėti krikųštavaikį, yra įprasta.

„Buvo pora atvejų, kai patys krikšto tėvai prieš šventę atėjo pasikalbėti, prisipažino gyvenantys antroje santuokoje ir klausė ar galėtų tokioje situacijoje būti krikšto tėvais. Aš juos pažinojau kaip aktyvius parapijos bendruomenės narius, matydavau sekmadieniais bažnyčioje su vaikais, dalyvaujančius įvairiose veiklose. Buvau tikras, kad tinkamai ugdys krikštavaikius, tad nebuvau prieš“, – sakė vienas iš kalbintų dvasininkų.

S. Tamkevičius: jei nėra pavyzdys, kam tokie krikšto tėvai?

Paprašytas pakomentuoti situaciją, Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius priminė Bažnyčios kodekso 874 kanoną, kuriame parašyta, kas gali būti krikšto tėvai: krikštyti, 16 metų sulaukę žmonės, kurie yra priėmę Komuniją. „Vienas to kanono punktas sako, kad krikštatėviu gali būti asmuo „gyvenantis pagal tikėjimą bei prisiimamą pareigą“, – citavo arkivyskupas.

Dvasininko žodžiais, žmogus turi būti ne tik pakrikštytas, bet ir gyventi pagal tikėjimą. „Tačiau jei gyvena nebažnytinėje santuokoje ar yra kitų problemų, iš šalies visi mato, kad taip nėra, todėl negali būti ir krikštatėviu, kaip apibrėžta“, – komentavo Kauno arkivyskupijos vadovas.

Vieni kunigai leidžia kūdikį krikštyti antrą kartą susituokusiems, kiti ne. Arkivysk. S. Tamkevičius apgailestavo, kad ne visi laikosi bažnytinės teisės.

„Yra ir žmonių, kurie į krikštą ne iš reikiamo taško žiūri. Kai kam tai tradicija, „visi krikštija“ ar atrodo, kad pakrikštytas vaikelis sveikesnis augs. Tačiau jeigu žmogus tikrai supranta sakramento esmę, parenka tinkamus krikštatėvius. Jeigu tam vaikeliui krikšto tėvo ar krikšto motinos asmenyje nebus pavyzdžio, kam tada tokie krikšto tėvai?“ – klausė arkivyskupas.

Renkantis krikštatėvius Kauno arkivyskupijos vadovas patarė paisyti ne giminystės ar draugystės, bet ar tas vyras, moteris tikrai praktikuoja tikėjimą.

Tarp moterų nesunku tokių rasti, tačiau rasti pavyzdinį krikštatėvį daug kam neįveikiamas uždavinys. Ką daryti tokiu atveju? Kaip priminė arkivyskupas, dviejų krikšto tėvų vaikui krikštyti net nėra būtina, užtenka vieno.

Popiežius Pranciškus: realiai tie žmonės ekskomunikuoti

Krikšto ir pakartotinai susituokusių tikinčiųjų problemą popiežius Pranciškus komentavo išskirtiniame interviu, kurį davė Argentinos spaudai.

„Formaliai jie (pakartotinai susituokę tikintieji – DELFI) nebuvo ekskomunikuoti. Tačiau jie negali būti krikštatėviai, šv. Mišių skaitovai, dalinti Komuniją, mokyti sekmadieninėje mokykloje – yra daugmaž septyni dalykai, kurių jie negali daryti. Turiu pasidėjęs tą sąrašą. Nagi! Kai žiūriu į šiuos dalykus, atrodo, kad realiai tie žmonės buvo ekskomunikuoti! Taigi, atverkime duris truputį plačiau. Kodėl jie negali būti krikštatėviais? „Ne, ne, ne, kokį liudijimą jie duos mano krikštasūniui?“

Liudijimą moters ar vyro, sakančio: „Brangusis, padariau klaidą, pasielgiau netinkamai, tačiau tikiu, kad Viešpats mane myli ir noriu Juo sekti. Nuodėmė manęs nenugalėjo, noriu eiti pirmyn.“ Ar gali būti kas nors krikščioniškesnio už tai? O kas jeigu politiniai sukčiai ar korumpuoti žmonės pasirenkami būti krikštatėviais. Priimsime juos vien todėl, kad yra tinkamai susituokę? Kokį liudijimą jie duos savo krikštasūniui? Liudijimą apie korupciją? Mūsų standartai turi keistis“, – atsakydamas į klausimus apie spalį vykusį neeilinį Vyskupų sinodą konstatavo popiežius Pranciškus.