Pasak Liustracijos komisijos pirmininkės Dalios Kuodytės, komisijai kol kas žinomas tik vienas bendradarbiavusiu pripažinto asmens kreipimasis į teismą, siekiant užginčyti jam nepalankias išvadas. Tokio asmens duomenys viešai bus skelbiami tik tuomet, jei teismas atmes jo skundą.
Liustracijos komisija, norėdama įsitikinti, ar nebuvo apskųsta daugiau jos sprendimų, raštu kreipėsi į šalies administracinius teismus, tačiau kol kas, pasak D.Kuodytės, negauta nė vieno atsakymo, kad kas nors daugiau būtų bandęs užginčyti nustatytą bendradarbiavimo su sovietinėmis slaptosiomis tarnybomis faktą.
Pagal dabar galiojantį Liustracijos įstatymą, komisijos sprendimus asmenys gali apskųsti per 15 dienų nuo tada, kai jie gauna komisijos pranešimą. Jei asmenys, kuriuos komisija pripažino bendradarbiavus su KGB ar kitomis sovietinėmis specialiosiomis tarnybomis, į teismą nesikreipia, jų pavardės paskelbiamos viešai.
Tuo tarpu Liustracijos komisijai savanoriškai apie bendradarbiavimą prisipažinę asmenys apsaugoti nuo šios nemalonios procedūros. Jų duomenys viešai neskelbti.
Spėjama, kad sovietų specialiosios tarnybos Lietuvoje paliko per 1000 kadrinių KGB darbuotojų ir apie 4000 buvusių slaptųjų bendradarbių. Apie savo sąsajas su sovietinėmis specialiosiomis tarnybomis Liustracijos komisijai yra prisipažinę tik per pusantro tūkstančio žmonių.
Tiriamos naujos bylos
Aštuoni nauji bendradarbiavimo atvejai buvo nustatyti ištyrus 12 asmenų bylas. Kaip “Kauno dienai” sakė D.Kuodytė “darbas vietoje nestovi” ir šiuo metu komisija nagrinėja dar kelias naujas bylas.
“Naujų bendradarbiavimo atvejų kol kas nenustatyta. Tačiau darbas vyksta, ir mes periodiškai pateiksime naują oficialią informaciją apie rezultatus”, - sakė D.Kuodytė.
Ji paneigė anksčiau žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kad nauji bendradarbiavimo atvejai buvo atskleisti tik po to, kai Liustracijos komisija paragino gyventojus, kurie turi atitinkamos archyvinės medžiagos, ja pasidalyti.
Kovo 22 dieną komisija išplatino pranešimą spaudai, kuriame buvo rašoma: “Komisija kreipiasi į visus asmenis, kurie turi archyvinės-dokumentinės medžiagos iš buvusių SSRS KGB archyvų. Prašydami geranoriškai bendradarbiauti, garantuojame medžiagą pateikusių asmenų anonimiškumą”.
D.Kuodytė patvirtino, kad komisija sulaukė pagalbos iš visuomenės, tačiau, jos teigimu, gyventojų pateikta medžiaga ar informacija buvo tik “šiek tiek naudinga” ir jokiu būdu nepadarė lemiamos įtakos paskutiniams komisijos sprendimams.
Komisijos pirmininkė nepanoro atskleisti, ką komisijai perdavė į kvietimą atsiliepę gyventojai: “Kol yra dirbama, nenoriu kalbėti, kaip yra dirbama, bei konkrečiai vardyti, kas komisijai yra pateikta. Tačiau tikrai negavome nieko tokio, kas galėtų labai ženkliai padėti komisijai jos darbe”.
Pirmtakų veiklos nekomentuoja
Liustracijos komisija, kuri įkurta dar 1999 metais, šiemet buvo visiškai atnaujinta po to, kai vasarį iš jos pirmininko pareigų atsistatydino Valstybės saugumo departamento (VSD) Kontržvalgybos valdybos viršininkas Vytautas Damulis bei keturi jos nariai.
Ankstesnės sudėties komisija iš aukštų valstybės pareigūnų ne kartą buvo sulaukusi kritikos dėl nepakankamai efektyvaus darbo išaiškinant neprisipažinusius slaptuosius KGB bendradarbius. Ją kritikavo šalies Prezidentas Valdas Adamkus ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Alvydas Sadeckas.
Per visą savo gyvavimo laikotarpį ankstesnioji komisija buvo atskleidusi vos porą bendradarbiavimo su sovietinėmis saugumo struktūromis atvejų. Tai yra, tik ketvirtadalį to, ką naujoji komisija nuveikė per šiek tiek ilgesnį nei mėnesio laikotarpį.
D.Kuodytė nepanoro komentuoti, kodėl ankstesnės sudėties komisijos veikla pasirodė esanti tokia neefektyvi: “Nenoriu nieko komentuoti ir kaip nors vertinti. Viską sakiau ir komentavau anksčiau, kai buvo laikas kalbėti. O dabar yra laikas dirbti”.
Siūloma skelbti naują terminą prisipažinimui
D.Kuodytė nėra patenkinta nauju Liustracijos įstatymo projektu, numatančiu komisiją transformuoti į visuomeninę. Šį projektą parengė Seimo valdybos sudaryta darbo grupė, kartu pateikusi ir keliolika su minėtu įstatymu susijusių teisės aktų pataisų.
“Komisijos visuomeninis statusas yra šiokia tokia problema, - “Kauno dienai” sakė D.Kuodytė. - Mano manymu, komisija turėtų būti juridinis asmuo su keleto apmokamų žmonių sekretoriatu, kuris padėtų efektyviau dirbti, tvarkytų techninius reikalus, atstovautų teisės institucijose. Tačiau nepavyko darbo grupės įtikinti, kad turėtų taip būti, ką gi dabar padarysi...”
Naujame Liustracijos įstatymo projekte numatoma keisti ir jos narių skyrimo tvarką. Siūloma, kad po du komisijos narius ketveriems metams skirtų Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir premjeras, vieną - VSD generalinis direktorius, o visą sudėtį tvirtintų Seimas.
Naujai sudaryta komisija būtų įpareigota pakartotinai paskelbti vienerių metų prisipažinimo ir registracijos terminą slapta su buvusios SSRS tarnybomis bendradarbiavusiems asmenims. Prisipažinusiems asmenims būtų garantuojamas slaptumas.
Atskleisti represuotųjų duomenys
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovė D.Kuodytė pastaruoju metu susilaukė kritikos dėl to, jog jos vadovaujamas centras pažeidė asmenų teises saugančius įstatymus. Ji teigia “užsisakiusi keletą teisininkų tyrimų”, ar centro leidiniai nepažeidė asmenų teisės į duomenų apsaugą, tačiau pati “neturinti laiko” tai aiškintis. Tuo tarpu Teisės projektų ir tyrimų centras jau yra pareiškęs nuomonę, kad LGGRTC, visuomenei skirtuose leidiniuose greta kitos informacijos apie Lietuvos gyventojų genocidą ir pasipriešinimą okupaciniams režimams skelbdamas įstatymo draudžiamus skelbti asmens duomenis, elgiasi neteisėtai. Tokią išvadą teisininkai padarė po to, kai visai neseniai D.Kuodytė pristatė knygas su asmenų, nukentėjusių no sovietinio režimo, pavardėmis.
“Tai yra didžiulės knygos, nukentėjusių asmenų sąrašai, vardynai, kur yra nurodomi tam tikri duomenys: vardas, pavardė, gimimo vieta, iš kokios vietos žmogus buvo ištremtas. Šiemet yra išleistas ketvirtas tomas ir kalbama apie tai, kad negalima taip daryti, kad reikia visus 40 tūkst., kurie įeina į tą sąrašą, apklausti, ar jie sutinka, kad jie ten būtų”, - sakė pati D.Kuodytė, pristatydama LGGRTC veiklos ataskaitą Seimo Žmogaus teisių komitetui. Teisės projektų ir tyrimų centras taip pat yra pareiškęs, kad pagal Lietuvos ir tarptautinę teisę nukentėjusiųjų asmenų duomenims paskelbti reikia gauti tų asmenų sutikimą. Tai, kad nukentėjusiųjų asmenų teises represuodama pažeidė sovietinė valdžia, nėra pagrindas atimti teisę į asmens duomenų apsaugą šiandieninėje Lietuvoje.