„Lietuvos žinios“ rašo, kad juos pristabdė vienodo požiūrio stoka bei krizės metais ištuštėjusi valstybės kišenė.
2012-ųjų metų rudenį minint aštuonių garsių tarpukario Lietuvos vyrų netekties sukaktį, visuomeninės organizacijos, pirmiausia - Sąjūdis, šalies oficialiąją valdžią paragino įamžinti šią tragišką datą. Planuota išleisti ministrų biografijų knygą, gimtinėse pakabinti memorialines lentas, žūties vietoje įrengti ekspoziciją, surengti kilnojamąją parodą. Tačiau iki šiol pavyko įvykdyti tik pastaruosius du įsipareigojimus.
Priežastys, trukdančios įgyvendinti kilnią iniciatyvą, trečiadienį buvo aptartos Seimo pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijoje.
Kaip po posėdžio LŽ sakė komisijos pirmininkas Vytautas Saulis, patikslinus duomenis paaiškėjo, kad įamžinti teksią ne 8, o 17 buvusių ministrų atminimą. Tam, pasak jo, „gal minimaliai, bet lėšų iš Vyriausybės teks prašyti“.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovės Birutės Burauskaitės nuomone, gavus „iki 50 tūkst. litų“, remiant suinteresuotoms ministerijoms, būtų galima deramai įamžinti šių garbių žmonių atminimą.