Taip pat pirmadienį prezidento patarėju, Teisės departamento vadovu pradėjo dirbti 32 metų Haroldas Šinkūnas, iki šiol dirbęs Lietuvos banke teisininku, taip pat jis yra Vilniaus universiteto Valstybės ir teisės teorijos ir istorijos katedros asistentas.

Patarėjo poste H.Šinkūnas pakeitė Konstitucinio Teismo teisėja tapusią Tomą Birmontienę.

Tuo tarpu naujoji prezidento konsultantė B.Garbaravičienė Prezidentūroje dirbs pusę etato, jos darbo vieta bus Kaune.

Kaip BNS sakė kultūros, mokslo ir ugdymo grupės vadovė, prezidento patarėja Irena Vaišvilaitė, atlikus jai pavestą užduotį - Kauno Prezidentūros perdavimą - B.Garbaravičienės darbas prezidento komandoje baigsis.

B.Garbaravičienė yra aktyvi organizacijos "Santara-Šviesa" veikėja, viena iš mėnraščio "Akiračiai" leidėjų, TV laidos "Be pykčio" redaktorė. Maždaug 20 metų B.Garbaravičienė dirbo dienraštyje "Kauno diena".

Sausio mėnesį prezidento Valdo Adamkaus sudaryta darbo grupė nusprendė, kad Kauno Prezidentūra, kurioje tarpukariu dirbo Lietuvos prezidentai, dar vasarą taps Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus filialu ir vykdys švietėjiškas bei edukacines funkcijas.

M.K.Čiurlionio muziejaus filialu tapusi Kauno Prezidentūra turės ypatingą statusą, strateginius jos veiklos klausimus svarstys tarybą, į kurią savo atstovus deleguos prezidentas, Kultūros ministerija, Kauno miesto savivaldybė, Vytauto Didžiojo universitetas ir Lietuvos muziejų asociacija.

Kauno Prezidentūros perdavimas Kultūros ministerijos žinion, jos pertvarkymas į M.K.Čiurlionio muziejaus filialą turėtų būti baigtas iki šių metų liepos 1 dienos.

Pernai vasarą tuometinio laikinojo prezidento Artūro Paulausko sudaryta darbo grupė buvo parengusi koncepciją, kuri numatė, kad Kauno prezidentūroje pagal specialų grafiką galės dirbti šalies vadovas bei komanda, priiminėjami oficialūs svečiai ir diplomatai, įgyvendinamos įvairios reprezentacinės programos.

Tačiau realiai šis dokumentas įgyvendintas nebuvo, nors nuo praėjusių metų birželio Kauno Prezidentūra buvo perduota prezidento institucijos žinion.

Iki tol tarpukario Lietuvos prezidento rūmai priklausė Kultūros ministerijai pavaldžiam Vytauto Didžiojo karo muziejui.

Po šešerių metų rekonstrukcijos tarpukario Lietuvoje laikinojoje sostinėje veikusi Prezidentūra duris atvėrė 2003 metais. Daugiau nei du dešimtmečius joje gyveno ir dirbo visi tuometiniai nepriklausomos Lietuvos prezidentai.

Pastato komendanto Manto Dubinsko teigimu, oficialiai muziejumi tapusi Kauno prezidentūra jokios veiklos nevykdo - tik retsykiais priima ekskursijas.

Šiemet, kaip ir pernai, Kauno prezidentūrai išlaikyti turėtų būti skirta 280 tūkst. litų.

Sovietų okupacijos metais buvusioje prezidentūroje veikė Pionierių rūmai, vėliau - Mokytojų namai. Atkūrus nepriklausomybę, istorinis pastatas buvo perduotas Vytauto Didžiojo karo muziejaus žinion.

Po 1998-2003 metais atliktos rekonstrukcijos čia veikia 7 ekspozicijų salės, atspindinčios 20 amžiaus pradžios tautinio atgimimo ir Lietuvos valstybingumo istoriją, atkurtas prezidento darbo kabinetas.