Lietuvos istorijos instituto direktorius Alvydas Nikžentaitis mano, kad tokiais pareiškimais Rusija gali sugrįžti į stalinistinį laikotarpį.
"Šitokie pareiškimai dar kartą liudija, kad, deja, ne tik taip minėdami Antrojo pasaulinio karo metines ir vėl pradėdami garbinti Staliną, jie bando grįžti prie stalinistinių tradicijų, bet ir tokiais pareiškimais jie stiprina tą įspūdį, kad Rusija gali grįžti į tą laikotarpį, kurį vieną kartą oficialiai jau buvo pasmerkusi", - BNS ketvirtadienį teigė istorikas.
Stalininės SSRS ir hitlerinės Vokietijos 1939 metų sudarytą Molotovo-Ribbentropo paktą, nulėmusį Baltijos šalių okupaciją ir aneksiją, 1989 metais pripažino negaliojančiu ir pasmerkė tuometinės SSRS Liaudies deputatų suvažiavimas. Pastaruoju metu aukšti Rusijos politikai vis dažniau mėgina pateisinti Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupaciją.
A.Nikžentaitis stebėjosi, kodėl Rusijos prezidento patarėjas kvestionuoja okupacijos terminą.
"Valstybės pareigūnui nedera neigti faktus, kurie šiaip jau, bent Rusijos aukščiausiu lygiu yra pripažinti - okupacijos faktas yra pripažintas Lietuvos ir Rusijos sutartyje", - priminė A.Nikžentaitis. Jis turėjo galvoje 1991 metais tuometinių Lietuvos ir Rusijos vadovų pasirašytą sutartį dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų.
Panašią nuomonę BNS dėstė ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius profesorius Raimundas Lopata.
"Ta praeitis, tas balastas slegia rusus ir jie niekaip negali iš jo atsipalaiduoti. Ir net patarti Rusijai, ką šiuo metu daryti, yra be galo sunku. Priminti tai, kad šis klausimas jau buvo išspręstas tarptautine sutartimi tarp Rusijos ir Lietuvos dar 1991 metais? Rusija per tiek metų neišmoko vienos sutarties dviejų paragrafų, kuriuos pati pasirašė", - stebėjosi politologas.
R.Lopatos teigimu, S.Jastržembskio ir kitų Rusijos oficialių asmenų pareiškimai rodo, kad Rusijai nepavyksta adaptuotis prie dabartinės tarptautinės aplinkos.
"Kaip ir visada šis klausimas yra tiek Rusijos adaptacijos prie tarptautinės aplinkos dalykas, lygiai tiek pat ir jautrus vidaus politikos momentas", - sakė jis.
Politologo manymu, dabartinė Rusijos valdžia stalinistinį laikotarpį bando panaudoti prezidento Vladimiro Putino režimo tvirtinimui.
"Turiu galvoje tai, kad V.Putinas iš tikrųjų nesivaržo įteisinti savo režimą, pasiremdamas ne pačiais geriausiais Rusijos istorijos momentais, atgaivindamas ir tam tikrus stalinistinius istorijos įvykius. Antra vertus, turint galvoje, kokie dabar debatai vyksta pačioje Rusijoje dėl Antrojo pasaulinio karo ir kur kas daugiau žmonių, labai švelniai tariant, kritiškai žiūri į tokias savo prezidento pastangas naudoti stalinistinės istorijos gabalus režimo įteisinimui", - kalbėjo R.Lopata.
Istorikas A.Nikžentaitis sako, kad dėl okupacijos abejojančiam Rusijos prezidento patarėjui reikėtų pastudijuoti archyvinius dokumentus.
"Jei pažiūrėtumėm konkrečius dokumentus, jau nekalbant apie Molotovo-Ribbentropo paktą, ypač susijusius su karinės operacijos planavimu, labai akivaizdžiai matyti, kad Raudonoji Armija 1940 metais iš tikrųjų ruošėsi ateiti ne kaip draugiškos valstybės armija, bet ruošėsi karui", - sakė istorikas.
Anot jo, šį faktą iliustruoja ir Katynės miško tragedija, kuomet Sovietų saugumo NKVD daliniai 1940-aisiais Smolensko srityje išžudė per 20 tūkst. Lenkijos karininkų.
"Lenkų karininkai Katynėje buvo išžudyti visų pirma dėl to, kad belaisvių stovyklose buvo planuojama patalpinti galimo karinio konflikto metu į nelaisvę paimtus Baltijos šalių kareivius ir karininkus. Dėl to Katynėje ir buvo tuo metu prieš šią operaciją išžudyti lenkų karininkai", - pasakojo A.Nikžentaitis.
Jo teigimu, Baltijos šalių okupacijai ruošusis sovietinė valdžia tikėjosi, kad įvyks pasipriešinimas, kaip kad buvo Rusijos Suomijos kare 1939-1940 metais, todėl net Rusijos ligoninėse buvo imtasi ruošti priimti sužeistus karius.
"Taigi, mes ne tik iš tų gerai anksčiau visiems žinomų dokumentų, mes turime dabar ir papildomų duomenų, kurie atskleidžia karinės operacijos planavimo dalykus", - sakė A.Nikžentaitis.