Diplomatinio protokolo žinovų teigimu, toks Rusijos elgesys yra ne tik atsakas į Lietuvos vadovo sprendimą, bet ir pažeidžia nusistovėjusią tarptautinę praktiką.

Lietuvos ambasados Maskvoje pirmasis sekretorius Laurynas Janušauskas Eltai patvirtino, kad nė vienas šalies pareigūnas nebuvo pakviestas į vyksiančias iškilmes. Kvietimo negavo net Lietuvos ambasadorius Rusijoje Rimantas Šidlauskas. "Kvietimas Prezidentui buvo vardinis. Kadangi jis atsisakė dalyvauti iškilmėse, niekas kitas nebuvo pakviestas", - teigė diplomatas.

L.Janušausko žiniomis, kvietimo į gegužės 9-osios iškilmes negavo ir Estijos pareigūnai. Šios šalies vadovas Arnoldas Ruutelis, kaip ir jo kolega iš Lietuvos, atsisakė dalyvauti iškilmėse. Latvijos Prezidentė Vaira Vykė-Freiberga vienintelė iš trijų Baltijos šalių vadovų nusprendė vykti į Maskvą.

Kaip Eltai sakė knygos apie diplomatinį protokolą autorius, Seimo narys liberalcentristas Arminas Lydeka, sprendimas nekviesti Lietuvos pareigūnų į pergalės dienos iškilmes yra reakcija į mūsų šalies Prezidento veiksmus. "Iššifravus neverbalinę diplomatinę kalbą, galima įtarti, kad tai yra netiesioginis atsakymas į V.Adamkaus sprendimą", - teigė parlamentaras.

Liberalcentristo teigimu, tokio masto renginiai, kaip pergalės Antrajame pasauliniame kare 60-mečio minėjimas, vyksta itin retai, todėl nėra susiformavusi speciali diplomatinė praktika. Organizuojant panašius renginius paprastai vadovaujamasi bendromis diplomatinio protokolo nuostatomis, pritaikant jas prie įvykio specifikos.

Pasak A.Lydekos, diplomatiniame protokole egzistuoja tolygaus atstovavimo taisyklė - jei į šalį atvyksta prezidentas, jis susitinka su šalies vadovu, jei ministras - su ministru. Kadangi kvietimas buvo atsiųstas Rusijos prezidento Vladimiro Putino vardu, pageidautina, kad iškilmėse dalyvautų V.Adamkus.

"Bet prezidentas yra vienas, o renginių - daug. Pagal diplomatinį protokolą prezidentui dažnai gali atstovauti kitas asmuo - premjeras ar ministras, o užsienio valstybėse - ambasadorius, kitaip tariant, tiesioginis valstybės atstovas, kurį savo dekretu skiria prezidentas. Tarptautinėse konferencijose, forumuose ar susitikimuose prezidento sveikinimą dažnai perskaito būtent toje valstybėje akredituotas ambasadorius", - kalbėjo Seimo narys.

Jo žodžiais, nusistovėjusi diplomatinio protokolo praktika rodo, kad į panašius renginius kaip gegužės 9-osios minėjimas visada kviečiami atitinkamoje šalyje akredituoti užsienio valstybių ambasadoriai.

A.Lydekos teigimu, analogiška situacija buvo susiklosčiusi 2003 metų vasarą minint Karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metines. Tuomet iškilmėse dalyvavo Švedijos karalius Carlas XVI Gustafas su žmona Silvija, Estijos prezidentas A. Ruutelis, Lenkijos vadovas Aleksandras Kwasniewskis, Kaliningrado srities gubernatorius Vladimiras Jegorovas, Maskvos meras Jurijus Lužkovas. Daugumai kitų užsienio šalių atstovavo jų ambasadoriai ar žemesnio rango pareigūnai.

Pirmadienį Maskvoje vyksiančiose pergalės prieš nacistinę Vokietiją iškilmėse ketina dalyvauti tik būrys Lietuvoje gyvenančių Antrojo pasaulinio karo veteranų.

Nors anksčiau buvo skelbiama esą į iškilmes vyks ir keli Lietuvos socialistų partijos atstovai, šios politinės jėgos vadovas Mindaugas Stakvilevičius Eltai patvirtino negavęs nė vieno kvietimo. "Jei būtų pakvietę, būtume mielai važiavę. Tačiau dabar liksime Lietuvoje, kaip ir mūsų pavyzdingasis Prezidentas", - ironizuodamas sakė M. Stakvilevičius.

Iškilmėse Maskvoje ketina dalyvauti per 50 valstybių vadovų ar kitų įtakingų pareigūnų, tarp jų - JAV prezidentas George'as W. Bushas, Prancūzijos prezidentas Jacques Chiracas, Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis, Kinijos prezidentas Jintao Hu, Europos Komisijos prezidentas Jose Manuelis Barroso, Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Kofis Annanas.