Kodėl Kauno, specialistų pripažįstamo patogesniu miestu gyventi nei sostinė, įvaizdis tampa vis labiau panašesnis į neturtingo provincijos miestelio?
Nepatrauklus TV reklamos užsakovams
Nesena istorija. Kilus konfliktui tarp LNK televizijos ir Vilniaus miesto savivaldybės, žiūrimumo rekordus sumušęs projektas “Užsišaldę lede” buvo perkeltas į Palangą.
Visos Lietuvos akivaizdoje Palangos meras pasakė sklandžią sveikinamąją kalbą, spinduliavusią svetingumu ir vilionėmis atvykti į šį pajūrio kurortą.
Per keturias projekto dienas Palangą aplankė maždaug pusė milijono Lietuvos gyventojų. Tai yra 4 kartus daugiau, nei paprastai dalyvauja masiškiausioje kurorto šventėje - vasaros sezono atidaryme. Ar vietoj Palangos ir jo mero kalbos galėjo būti Kaunas ir Arvydo Garbaravičiaus kalba, pataisanti Lietuvos krepšinio rinktinės sutikime įgytą prasto oratoriaus įvaizdį?
Yra žinoma, kad Kauno savivaldybės valdininkai nesistengė pervilioti ne tik lietuvių dėmesį traukusio projekto “Užsišaldę lede” į laikinąją sostinę. Tiesa, reaguoti būtų reikėję nedelsiant - konfliktas tarp LNK ir Vilniaus savivaldybės kilo iki projekto pradžios likus trims dienoms. LNK kūrybos direktoriaus Lauryno Šeškaus teigimu, Kaunas jiems nebuvo patrauklus.
“Palanga - visos Lietuvos miestas”, - sakė L.Šeškus ir pridūrė, kad jie patys pasiūlė Palangos savivaldybei priimti “užsišaldžiusiuosius lede”.
Kritikavo mero komandos darbą
Ne tik LNK strategui, suinteresuotam privilioti kuo daugiau reklamos užsakovų, Kaunas neatrodo esąs patrauklus miestas. Pasak ryšių su visuomene bendrovės “Publicum” projektų direktoriaus Vaidoto Vyšniausko, dabartinis Kauno įvaizdis dažnai pralaimi ne tik Vilniui, bet ir daugybę metų kauniečių konkurente nelaikytai Klaipėdai. Pripažinęs, kad Kauno įvaizdžiui trūksta dinamiškumo ir atvirumo, V.Vyšniauskas pastebėjo, kad tai tiesiogiai susiję su miesto gyvenimu.
“Kaunui pastaraisiais metais nelabai sekasi su miesto vadovais, nuo kurių priklauso, kiek miestas atsiveria investicijoms, dinamikai ir pokyčiams, ar atvirkščiai - dėl persipynusių interesų, negalėjimo atsisakyti ambicijų - lieka uždaras. Šiuo požiūriu Kauną smarkiai lenkia ne tik Vilnius, bet ir Klaipėda”, - sakė “Publicum” atstovas ir atkreipė dėmesį, kad pasiekianti informacija apie Kauno vadovus “yra nuolat aplipusi skandalais”. Tačiau ne verslo, kaip Vilniuje, o buitinio lygio.
V.Vyšniausko nuomone, dar svarbiau nei miesto vadovo asmenybė yra Savivaldybės komandos kompetencija. Ši komanda neturi būti viešai matoma, bet ji turi dirbti. V.Vyšniauskui neatrodo, kad Kauno mero komanda dirba gerai.
Linki agresyvesnės kultūros politikos
“Publicum” projektų direktorius sakė, kad gerinant išskydusį Kauno įvaizdį pirmiausiai vertėtų išsiaiškinti, kuo šis miestas yra kitoks ir akcentuoti jo savitumą.
“Visi žino, kad Kaunas yra ypatingas miestas, bet kuo konkrečiai - ligi šiol nelabai aišku. Kaip ir stereotipu tapusi frazė “Kaunas yra Kaunas”. Manau, kad niekas, net patys kauniečiai, negali dorai paaiškinti, ką ji reiškia”, - pastebėjo V.Vyšniauskas.
Viešųjų ryšių specialistas linkėtų Kaunui iš dvimiesčio partnerio nusikopijuoti agresyvesnį įvaizdžio kūrimo būdą.
“Tai, aišku, nėra būtina (Klaipėdos įvaizdis nėra agresyvus, bet jis yra geras), tačiau pradiniame įvaizdžio kūrimo etape nepakenktų, - svarstė V.Vyšniauskas. - Ligšiolinis Kauno įvaizdis yra neigiamai agresyvus. Kad taptų teigiama savybe, reikia šią agresiją panaudoti versle, sporte, kultūroje. Ypač pastaroji gali lengviausiai išsiveržti į priekį”.
Pasak V.Vyšniausko, būtų geriausia, kad Kauno įvaizdį gaivintų jungtinės Savivaldybės valdininkų ir viešųjų ryšių specialistų pajėgos. Tačiau šios dvi komandos turėtų susitarti, o ne konfrontuoti.
“Ir geriausia, kai reklama nesiskiria nuo prekės kokybės”, - “Publicum” specialistas paragino išrinkti tikras gerąsias Kauno vertybes, o ne kurti “naujas legendas”.
Išsigando per didelių išlaidų
Ar geras įvaizdis brangiai kainuoja? “Publicum” atstovo teigimu, ilgametė įvaizdžio kūrimo strategija - taip, bet pirmieji, neatidėliotini žingsniai kainuoja ne milijonus ir net ne šimtus tūkstančių.
Tačiau būtent lėšų trūkumas Kauno miesto Tarybai sutrukdė prieš penkerius metus patvirtinti Miesto įvaizdžio kūrimo programą. Savivaldybės Plėtros programų valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto Romo Galinio parengtame dokumente numatyta, jog Kauno įvaizdžiui kurti iš miesto biudžeto būtina kasmet skirti ne mažiau nei 225 tūkstančius litų.
Tarybos nariams ši suma pasirodė gąsdinanti ir, pasak R.Galinio, Miesto įvaizdžio kūrimo programai buvo tik pritarta. Valdininko aiškinimu, kadangi tai nėra oficialus dokumentas, Savivaldybės skyriams neprivalu jį paversti realybe ar bent jau nuolat studijuoti ieškant idėjų. Maža to. Turizmo ir miesto įvaizdžio poskyris šiuo metu išvis yra panaikintas.
Išstudijavus Miesto įvaizdžio kūrimo programą (redakcijos žiniomis, Vilnius tokios neturi), matyti, kad ji parengta labai profesionaliai. Išanalizuotas ne tik dabartinis Kauno įvaizdis, bet ir pasiūlyti konkretūs būdai jį gerinti.
Tačiau R.Galinis patvirtino, kad nuolat vykdomas tik vienas programos punktas - susirūpinta šiuolaikiškais Kauną pristatančiais leidiniais. Pernai tam iš biudžeto buvo skirta 60 tūkstančių, šiemet numatyta skirti dar daugiau - 93 tūkstančius litų.
Pralaimi kultūros renginių kokybe
“Kauniečių gyvenimo būdo, išprusimo, darbštumo, neišnaudotų resursų, potencialių galimybių reklamavimas sužadina miestiečių pasididžiavimą savo miestu, - teigiama Miesto įvaizdžio kūrimo programoje. - Reklama, skirta vietiniams gyventojams, turi būti siekiama įtraukti žmones aktyviau dalyvauti miesto gyvenime”.
Tačiau tik privati iniciatyva lėmė, kad mieste kabotų ne vien primityvūs socialinės reklamos plakatai “Kaunieti, nenukabink nosies”, “Ir Kaune gyventi galima”, bet ir originalesni, su žymių kauniečių portretais. Ne Savivaldybė buvo ir fotografijos konkurso-akcijos “Kaunas yra gražus. Ir tu gali papuošti savo miestą” idėjos iniciatorė.
“Kultūros renginių skaičiumi Kaunas nelabai atsilieka nuo Vilniaus, bet renginių įvairove ir kokybe sostinė Kauną lenkia. Organizuojant Kaune kultūros renginius daugiau dėmesio reikia skirti jų meniniam lygiui”, - pastebima R.Galinio parengtoje programoje.
Tačiau, skirstydami pinigus iš miesto biudžeto, Tarybos nariai šiemet ir vėl pritarė diskutuotinos meninės kokybės baikerių šventei, besidubliuojantiems minėjimams bei mėgėjų meno kolektyvų išlaikymui.
Siūlė reklamuotis net Klaipėdos prieigose
R.Galinio žiniomis, negirdėti, kad kas nors imtųsi programoje numatytos idėjos įrengti didelių gabaritų Kauną reklamuojančius skydus ne tik Kauno, bet ir Vilniaus bei Klaipėdos prieigose, prie pagrindinių automobilių magistralių, taip pat Kalvarijos ir Saločių pasienio punktuose.
Niekas nerenka informacijos apie kiemus Senamiestyje ir miesto centre, kuriuose būtų galima rengti kamerinio pobūdžio koncertus, niekas nerengia pasiūlymų dėl šių kiemų sutvarkymo ir panaudojimo.
Nepradėtas rengti Nemuno ir Neries santakos pakrančių sutvarkymo projektas. Kol kas nevyksta ir užsakomieji varpų muzikos koncertai turistams. Nėra saugių automobilių stovėjimo aikštelių miesto centre.
O gražiausios miesto vitrinos konkursas, minimas Miesto įvaizdžio kūrimo programoje, pernai sėkmingai buvo numarintas. Švietimo ugdymo skyriui, užimtam mokyklų pertvarka, nė į galvą nešauna “parengti ir įgyvendinti bendrojo lavinimo mokyklose pagarbos, meilės ir įsipareigojimų savajam miestui ugdymo programą”.
Tačiau kai kas iš Miesto įvaizdžio kūrimo programos visgi tampa realybe.
Pasak R.Galinio, šiemet turėtų būti įrengti stendai su Kauno turistinėmis schemomis Karmėlavos oro uoste, Rotušės aikštėje, prie Kauno pilies, Laisvės alėjoje, geležinkelio bei autobusų stotyse. Įrengta apžvalgos aikštelė ant Prisikėlimo bažnyčios stogo, nuolat tvarkoma apžvalgos aikštelė Aleksote. Tęsiama programa įspūdingai apšviesti svarbiausius miesto architektūros paminklus.
Pasiūlė ženklinti Savivaldybės automobilius
Kauno merui miesto įvaizdžio klausimais antri metai patarinėja sostinėje įsikūrusi reklamos agentūra “Alora”.
Jos atstovas Linas Vyliaudas sakė, kad patarinėdamas Kauno vadovams irgi vadovaujasi Miesto įvaizdžio kūrimo programa. Buvusio kauniečio L.Vyliaudo nuomone, dabartinis Kauno įvaizdis - “prastas, bet jį greitai pakeisti ne taip lengva, nes ne tik mieste, bet ir sostinėje egzistuoja didelis pasipriešinimas permainoms laikinojoje sostinėje”.
Pastebėjęs, kad Kaunas - bendruomeninis miestas, “Aloros” atstovas akcentavo ryšių su visuomene svarbą. Jis miesto vadovams pasiūlė įrengti nemokamą Savivaldybės telefono liniją, specialią pašto dėžutę laiškams merui bei lipdukais sužymėti visus Savivaldybės automobilius. Tai turėtų padėti kontroliuoti valdininkus, kurių ligšiolinis blogas darbas ir dėl to kilę skandalai “meta šešėlį ant visos miesto valdžios ryžtingumo”.
“Kaunas turi didžiules galimybes, tačiau jam koją kiša tai, kad visuomenė nėra vieninga urbanistinės plėtros klausimais”, - sakė L.Vyliaudas ir tvirtino, kad viešos diskusijos - sveikintinas reiškinys, padedantis greičiau rasti bendrą sprendimą.