Negana to, saugus trumpalaikis apgyvendinimas numatytas ne visiems šalies gyventojams, rašo „Lietuvos žinios“.

2010 metais, kai įsigaliojo naujos redakcijos Civilinės saugos įstatymas, slėptuvių gyventojams nebeliko. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovai pažymi, jog pasikeitė ne vien slėptuvės sąvoka, bet ir pati koncepcija. Mokesčių mokėtojų pinigais įrengtos slėptuvės skirtos tik valstybės tarnautojams ir pareigūnams, kad įvykus nelaimei jie galėtų saugiai dirbti.

PAGD Civilinės saugos valdybos Pasirengimo nelaimėms ir perspėjimo skyriaus vyriausiasis specialistas Giedrius Graičiūnas informavo, kad šiuo metu Lietuvoje yra maždaug 85 slėptuvės, kurias turi „ visos ministerijos, valstybės ir savivaldybių institucijos, taip pat tie ūkio subjektai, kurie privalo turėti ekstremaliųjų situacijų operacijų centrus“. Taip pat įrenginėjamos dvi išskirtinės slėptuvės valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro veiklai užtikrinti.