Tai DELFI patvirtino aktoriaus sūnus. Kaip sakė Raimundas Banionis, tėvą prieš porą dienų ištiko insultas.

Žinia apie tėvo mirtį režisierių R. Banionį užklupo Šiauliuose.

"Ką tik apie tai sužinojau, važiuoju į Vilnių. Galiu pasakyti tik tiek, kad mirė ligoninėje. Prieš dvi dienas jį buvo ištikęs insultas", - sakė garsaus aktoriaus sūnus.

A. Paulavičius: jo gyvenimas buvo didelis, gražus

„Žinojau, kad Donatas serga. Jo gyvenimas buvo didelis, gražus. Atėjo laikas... Labai liūdna“, - DELFI kalbėjo Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro aktorius Algirdas Paulavičius.

A. Paulavičiui pradėjus dirbti teatre, D. Banionis jau buvo žinomas aktorius. Scenos kolegas skyrė 20 metų skirtumas. Pašnekovas D. Banionį apibūdino kaip itin darbštų menininką, kurį Dievas buvo apdovanojęs išskirtiniu talentu.

„Iš Donato labai daug išmokau, buvau jo mokiniu. Labai jį gerbiau ir mylėjau. Tai buvo reto darbštumo, valios, užsispyrimo žmogus. Jis mokėjo atsitraukti nuo buities tam, kad galėtų kažką išmokti vardan savo vaidmens. D. Banionis turėjo fantastišką atmintį. Daugelyje spektaklių buvau Donato dubleriu. Kai jis filmuodavosi, vaidindavau jo vaidmenis teatre. Daug gastroliuodavome, aplankydavome įdomias vietas. Maskvoje D. Banionis buvo ypač žinomas aktorius, praeiti gatve būdavo neįmanoma“, - kalbėjo A. Paulavičius.

V. Mainelytė: Lietuva neteko mohikano

Vaiva Mainelytė
„Su Donatu susipažinau pradėjusi dirbti teatre. Susitikdavome festivalių metu, jo gimtajame teatre. Jis visada maloniai su manimi pasisveikindavo, prieidavo, užkalbindavo“, - DELFI kalbėjo D. Banionio kolegė, aktorė Vaiva Mainelytė.

Kino ir teatro aktorė su D. Banioniu susidraugavo filmuodamasi 1980 m. filme „Faktas”. Gyveno viename viešbutyje, kartu leisdavo vakarus, dalindavosi atsiminimais.

„Donatas priėmė mane į savo kolegų tarpą, kuriems nevengdavo ir atverti širdį. Iš prigimties jis buvo santūrus žmogus. Kuomet užsienyje pasakydavau, kad esu iš Lietuvos, visi paminėdavo Banionio pavardę. Tai didis aktorius, savo talentą įrodęs darbais teatre, kine. Labai liūdna išgirsti, jog Lietuva neteko mohikano. D. Banionis po savęs paliko didžiulį kraitį vaidmenų, manau, kad jis nebus užmirštas ir kitų kartų“, - Anapilin iškeliavusį aktorių prisiminė V. Mainelytė.

R. Adomaitis: D.Banionis pagarbą pelnė dėl ypatingo reiklumo sau

Regimantas Adomaitis
Velionis aktorius D. Banionis buvo „didžiausias dabarties Lietuvos aktorius“, sako jo kolega ir ilgametis bičiulis Regimantas Adomaitis.

„Man Donatas nuo pat mano teatrinės veiklos pradžios buvo didžiulis autoritetas, kaip aktorius, visomis prasmėmis, ypatingai teatro etikos. Aš juo visada žavėjausi kaip aktorius, tas žavėjimasis nenutrūko iki pat jo mirties. Laikiau jį didžiausiu dabarties mūsų Lietuvos aktoriumi“, - BNS sakė R.Adomaitis.

R.Adomaitis kartu su D.Banioniu vaidino viename paskutiniųjų jo spektaklių, sūnaus Raimundo Banionio režisuotame vokiečių dramaturgo Paulo Barzo „Susitikime“. Jame D.Banionis vaidino vokiečių kompozitorių Johaną Sebastianą Bachą, o R.Adomaitis - kompozitorių George'ą Fridericą Hendelį.

„Mes šį spektaklį ilgai vaidinome Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, mūsų „Susitikimai“ buvo beveik kasdieniai. Deja, Donatas jau kurį laiką buvo atsisakęs vaidinti, nes ir sveikata buvo ne kažin kas, ir amžius - šiuo metu mes jau rečiau susitikdavome“, - prisiminė R.Adomaitis.

R.Adomaitis taip pat įvertino D.Banionio indėlį ne tik Lietuvos teatre, bet ir Vokietijos bei Rusijos kine, kur aktorius sukūrė daug vaidmenų. Pasak jo, D.Banionis šią pagarbą pelnė ir dėl talento, ir dėl ypatingo reiklumo sau.

„Jis visur buvo labai gerbiamas kaip aktorius. Nežinau kito tokio aktoriaus, kuris užsirašinėdavo kiekvieną savo padarytą klaidelę tą vakarą, ir paskui, prieš kitą spektaklį jis peržiūrėdavo tuos užrašus, pasitikrindavo, kad daugiau tų klaidų nebedarytų“, - prisiminė R.Adomaitis.

Pasak jo, scenoje atsitikdavo ir kuriozinių atvejų, vienas tokių ir buvo paskutiniajame kartu vaidintame spektaklyje „Susitikimas“.

„Vaidinant „Susitikimą“ mūsų kolega Vytautas Tomkus pavėlavo į sceną - jau jis turėtų įeiti į sceną, o jo nėra. Mes su Donatų pasimetėme, aš, ko gero, daugiau. O Donatas tuo metu išėjo iš scenos į užkulisius, nuėjo ieškoti V.Tomkaus ir jį surado. Aišku, spektaklyje buvo tokia „duobė“, sustojimas“, - pasakojo aktorius.

D. Melėnaitė: iki graudumo stropus

„Galėčiau visą knygą parašyti apie aktorių Donatą Banionį, bet taip prigriebta tiek tiek pasakysiu - nuostabus aktorius buvo, idealus scenos partneris“, – DELFI sakė Panevėžio dramos teatro aktorė Dalia Melėnaitė.

Jaunystėje jai net yra tekę būti D. Banionio mokine. Režisieriaus Juozo Miltinio pavestas, aktorius „jaunikliams“ dėstė teatro istoriją. „Tuomet Algirdas Paulavičius, Gražina Urbonavičiūtė, Enrikas Kačinskas, aš buvome J. Miltinio jaunimėlis, o vyresnieji mums dėstė – Kazys Vitkus grimą , D. Banionis teatro istoriją“, – prisiminė garsi aktorė.

Pasak D. Melėnaitės, D. Banionis jai buvo didelis autoritetas. „Likimas taip lėmė, kad man teko dirbti su vyresniais. J. Miltinis įgrūdo vaidinti sunkius moteriškus vaidmenis spektakliuose „Heda Gabler“, „Mirties šokis“ ir kituose. Visur su D. Banioniu“, – pasakojo panevėžietė.

Savu laiku D. Banionis vadovavo ir Panevėžio dramos teatrui, tačiau kultūrinė bendruomenė šį epizpodą praleidžia. Nesureikšmina jo ir D. Melėnaitė. „Visų pirma jis buvo aktorius ir tik aktorius. Į teatro vadovus ėjo, nes nebuvo kam. Apsiėmė, bet nebuvo vadovo tipo, neturėjo tokio polinkio. Buvo aktorius iš didžiosios raidės – labai gilus, labai disciplinuotas, padorus, iki graudumo stropus. Galiu tik padėkoti likimui, kad galėjau būti šalia. Jis mane tempė aukšty, išauklėjo, o apie J. Miltinį net nekalbu“, – sakė D. Melėnaitė.

D. Banioniui persikėlus gyventi į Vilnių, D. Melėnaitė su juo pabendraudavo telefonu. „Visai neseniai kalbėjome. Jis man paskambino, paklausdavo, ar atsimenu vieną, kitą spektaklį, nes kažką žymėdavosi, rašėsi pastabas“, – prisiminė ilgametė D. Banionio kolegė.

Apie paskutinį vaidmenį kine

„Filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ komandai buvo didelė garbė dirbti su šiuo žmogumi“, – DELFI sakė šiuo metu Indijoje esantis Donatas Ulvydas. 2011 metais jo režisuotame filme D. Banionis sukūrė įsimintiną Michailo Muravjovo vaidmenį.

Pasak D. Ulvydo, tai buvo paskutinis garsaus aktoriaus darbas kine, tačiau pirmasis filmas, kur jis kalbėjo savo balsu, nes visi ankstesni filmai buvo pergarsinti. „D. Banionis žinojo, kad bus įrašinėjamas gyvai, su rusišku akcentu. Todėl man įstrigę, kaip jis jaudinosi, buvo labai susikaupęs, stengėsi kuo geriau atlikti savo darbą. Didžiausios pagarbos vertas žmogus“, – sakė režisierius.

Skundėsi širdies ligomis

Garsus aktorius skundėsi širdies ligomis. Prieš šešerius metus palaidojus žmoną Onutę D. Banionis pajuto sveikatos sutrikimų. Ligoninėje garsiam aktoriui teko rimtai gydyti širdį, buvo įsiūtas širdies stimuliatorius, paskui aktoriui teko pereiti reabilitacijos kursą.

Išskirtiniame interviu DELFI šių metų gegužę D. Banionis pasakojo brūkšnio dar nebraukiantis. Juokavo, kad priimtų pasiūlymą vaidinti teatre ar filmuotis.

„Kodėl ne? Neatmesčiau galimybės, nors priklausytų nuo to, koks vaidmuo. Brūkšnio nebraukiu“, - tada sakė teatro ir kino aktorius.

Namuose aplankytas menininkas pasakojo rytais mėgstantis pasėdėti svetainėje prie lango ir ramiai išgerti arbatos. Paklaustas, kaip jaučiasi, sakė, kad puikiai, nors jau greitai bus šimtametis: „Dar dešimt metų – ir šimtas“.

D. Banionis balandžio 28 d. atšventė savo 90-metį. Šią dieną jam buvo įteiktas Kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“.

Kaip rašė DELFI, pavasarį, devyniasdešimtmečio proga D. Banioniui buvo įteiktas Kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“.

Garsiam teatro ir kino aktoriui apdovanojimas skirtas už demokratinės ir atviros Lietuvos visuomenės, pilietinio solidarumo, asmens bei visuomenės santykių darnos stiprinimą.

Pernai menininkui skirta Nacionalinė kultūros ir meno premija, 2004 metais - ordinas „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didysis kryžius. 1994 metais aktoriui įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius.

Iš DELFI.TV archyvų: interviu su aktoriumi 85-ojo gimtadienio proga

Daugybė apdovanojimų

1966 m. XV tarptautiniame Karlovi Varų kino festivalyje ir D.Banionis apdovanotas už geriausią vyrišką vaidmenį filme „Niekas nenorėjo mirti“.

1966 m. pelnė Sąjunginio Kijevo festivalio pirmąją premiją už geriausią vyrišką vaidmenį filme „Niekas nenorėjo mirti“.

1967 m. už filmą „Niekas nenorėjo mirti“ apdovanotas SSSR valstybine premija.
1969 metais D. Banioniui skirta LSSR valstybinė premija.

1969 m. Tarptautiniame Sofijos kino festivalyje įteikta premija už pagrindinį vaidmenį kino filme „Ne sezono metas“.

1972 m. Tuometinės Vokietijos demokratinės respublikos premija už Gojos vaidmenį kino filme „Goja, arba sunkus pažinimo kelias“.

1977 m. SSRS valstybinė premija už filmą „Misterio Makinlio pabėgimas“.
1999 m. Rusijos kino pramonininko Chanžonkovo vardo medalis už žymų įnašą į kino meną.

1999 m. Rusijos Federacijos Draugystės ordinas už nuopelnus vystant Rusijos kino meną ir tarptautinių kultūrinių ryšių stiprinimą.

1999 m. Panevėžio garbės pilietis.

2002 m. Tarptautinė teatro akademija suteikė Akademiko vardą.

2004 m. Sankt Peterburge įteikta premija ir ordinas „Baltijos žvaigždė“.

2008 m. „Sidabrinė gervė“ už istorinį indėlį į kiną.

2009 m. Rusijos Federacija apdovanojo Garbės ordinu už indėlį vystant teatro ir kino meną bei ilgametę kūrybinę veiklą.

D. Banionis yra sukūręs per pusšimtį vaidmenų teatre, apie 70 – kine ir televizijoje. Pernai jam skirta Nacionalinė kultūros ir meno premija. 2004 metais menininkas apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi, 1994 metais - Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi.

Brangiausias vaidmuo - „Niekas nenorėjo mirti“

Brangiausias vaidmuo aktoriui buvo filme „Niekas nenorėjo mirti“, kuris tapo jo keliu į sėkmę.

„Daug filmavausi, bet jei taip rimtai pasvarsčius, brangiausias vaidmuo kine „Niekas nenorėjo mirti“. Su juo įėjau į rimtą darbą, labiausiai „įstrigau“ vaidmenyje, be to, šitas filmas pelnė rimčiausius apdovanojimus“, - argumentus vardijo aktorius.