Aleksoto seniūnija apima pietvakarinę Kauno miesto dalį kairiajame Nemuno krante. Seniūnija išsidėsčiusi Nemuno slėnio aukštutinėje ir žemutinėje terasose. Nuo kitų miesto dalių seniūnija atskirta Nemuno upe ir Jiesios bei Marvelės upeliais su giliais slėniais.

Į Aleksotą iš kitų miesto dalių galima patekti Vytauto Didžiojo, M.K. Čiurlionio, J. Radzinausko tiltais per Nemuną bei tiltu per Jiesią. Aleksoto pakraščiu eina Kauno-Šeštokų geležinkelis bei Kauno tvirtovės geležinkelis iš Ž.Fredos į aukštutinę terasą.

Aleksotas įsikūrė 1408 m. Vytauto privilegija Kaunui dovanotoje Kauno girioje. Manoma, kad ant Aleksoto kalvos buvo alkas, kurio šventąją ugnį prižiūrėjusi legendinė Milda, kunigaikščio Dangeručio duktė. XVII a. prie Aleksoto tilto jau buvo atskirų gyvenamųjų namų.

1791 m. Kauno plane Aleksotas vadinamas priemiesčiu. Po 1795 m. Aleksotas drauge su Užnemune atiteko Prūsijai, nuo 1807 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystei, nuo 1815 m. – Lenkijos karalystei. 1919 m. senoji Aleksoto dalis (54 ha) buvo prijungta prie Kauno, o 1931 m. prijungta ir likusioji gyvenvietės dalis (573 ha). 1923 m. Kauno miesto ribose buvo 4154 Aleksoto gyventojai.

Aleksoto seniūnija yra suskirstyta į penkias seniūnaitijas: Aleksoto, Birutės, Kazliškių, Fredos ir Marvelės.

Šiuo metu Aleksoto teritorija 24 kv. km, tai sudaro 15,3 proc. Kauno miesto teritorijos. Gyventojų skaičius - 21 tūkst., tai sudaro 6,4 proc. Kauno miesto gyventojų.

Aleksoto struktūra monofunkcinė: didžiausia dalis užstatyta mažaaukščiais gyv. namais, nedidelė dalis - daugiaaukščiais gyvenamaisiais namais (Fredos miestelis).

Aleksote ne tik carinės Rusijos, bet ir Nepriklausomos Lietuvos laikais buvo kiek skirtingi įstatymai: Napoleono kodeksas ir skirtingi kalendoriai. Mat Kaunas tada priklausė Rusijos Šiaurės vakarų krašto daliai, o Aleksotas su Užnemune – Lenkijos karalystei.

Juokaujant Aleksoto tiltas buvo laikomas ilgiausiu pasaulyje: Kauno gubernijoje galiojo pravoslavų kalendorius (Julijaus kalendorius), o Užnemunėje – katalikų (Grigaliaus kalendorius), todėl per jį keliauti tekdavo net 13 dienų (XX a. senojo stiliaus kalendorius būtent tiek dienų buvo atsilikęs nuo naujojo).

1930 m. sausio 9 d. burmistrui Jonui Vileišiui pasiūlius, tiltas pavadintas Vytauto Didžiojo vardu.

1940 m. rugsėjo 3 d. Kauno burmistro Antano Garmaus įsakymu Vytauto Didžiojo tiltas pervadintas Aleksoto tiltu. Nors 2008 metais miesto šventės metu tiltui buvo grąžintas Vytauto Didžiojo pavadinimas, kauniečiams labiau priimtinas liko Aleksoto tilto pavadinimas.

Pagrindinė rajono gatvė yra Veiverių. Šalia jos išsidėstė pagrindiniai Aleksoto objektai. Važiuojant nuo miesto centro per Vytauto Didžiojo tiltą ir pakėlus akis į viršų, galima pamatyti bene žymiausią Kauno apžvalgos aikštelę.

Į šalia VDU Muzikos akademijos rūmų esančią aikštelę mėgsta pakilti tiek patys kauniečiai, tiek į miestą atvykę svečiai.

Visai greta – vienas iš seniausių veikiančių keltuvų Europoje - Aleksoto funikulierius. Keltuvas yra vienkelis su dviem vagonais, prasilenkiančiais kelio viduryje.

Kelio ilgis 132,9 metrai, pasvirimo kampas 18 laipsnių. Keleivius kilnoja mediniai vagonai, kurie talpina 25 keleivius. Keltuvo vagonėliuose įrengti specialūs automatiniai stabdžiai, kurie, trūkus lynui, neleidžia vagonams nuriedėti žemyn.

Veiverių gatve pakilus ant kalno, šiek tiek nusukus nuo pagrindinės gatvės stovi dvi bažnyčios: senoji, baroko stiliaus, medinė bažnyčia ir naujoji 1997 metais pastatyta katalikų Šv. Kazimiero bažnyčia, kurios karūnos formos viršūnė matosi net iš miesto centro. Verta paminėti, kad istoriškai Aleksoto religinė bendruomenė priklauso ne Kauno arkyviskupijai, o Vilkaviškio vyskupijai.

Keliajunt toliau kairėje Veiverių gatvės pusėje yra žymusis Aleksoto turgus. Kalbant apie šį turgų juokaujama, kad šioje prekybos zonoje galima rasti visko. Sklinda tokios tokie juokeliai, kaip kad „Aleksoto turguje yra visko“ arba „Jei kažko neradai Aleksoto turguje, nerasi niekur“.

Kitoje Veiverių g. pusėje yra Senosios Aleksoto kapinės, o dar toliau Aleksoto aerodromas, seniausias veikiantis aerodromas Lietuvoje ir vienas seniausių Rytų Europoje, įkurtas 1915 m.

Atkūrus Nepriklausomybę aerodrome įsikūrė sportinės aviacijos organizacijos. 1993 m. jam suteiktas S.Dariaus ir S.Girėno vardas.

Kasmet aerodrome vyksta renginiai, demonstruojami aviaciniai pasirodymai. 2004 m. aerodrome vyko Europos akrobatinio skraidymo čempionatas, parodęs kokias unikalias sąlygas turi Kaunas, galėdamas organizuoti aukščiausio lygio čempionatą.

Šalia aerodromo yra Kauno aeroklubas – akrobatinio skraidymo sporto organizacija, kurioje veikia pilotų mokykla, čia pat įsikūręs Lietuvos aviacijos muziejus.

Judant Veiverių gatve toliau nuo aerodromo yra sankryža su Europos prospektu. Jame veikia dar 1927 metais atsidaręs „Stiklo fabrikas“, taip pat stovi jau apleistas buvusio Kauno valstybinio mėsos kombinato pastatas.

Europos prospekte taip pat įsikūręs Fredos miestelis, šalia kurio yra dar vienas Aleksoto pasididžiavimas – VDU botanikos sodas. Sodas buvo iškilmingai pašventintas 1923 metais, Lietuvos Respublikos Prezidentas Aleksandras Stulginskis padėjo kertinį akmenį pirmajai oranžerijai.

Aleksoto bendruomenė labai myli šį sodą. Būtent čia vis daugiau organizuojamos tuoktuvių ceremonijos, o jaunavedžiai ir įsimylėjėliai sode mėgsta leisti laiką ir fotografuotis. Tikimasi, kad ši vieta taps dar patrauklesnė, nes į botanikos sodą artimiausiu metu ketinama investuoti 18 mln. litų.

Kalbant apie žaliąsias zonas, be botanikos sodo galima taip pat paminėti Antakalnio ir Naugardiškių parkus, o taip pat Jiesios piliakalnis arba vietiniu vadinamas Napoleono kalnas. Pasak legendos, Napoleonas 1812 metais nuo šio kalno stebėjo Prancūzijos kariuomenės persikėlimą per Nemuną.

DELFI kalbintas visą gyvenimą Aleksote gyvenantis, Aleksoto bendruomenės tarybos pirmininkas Zenonas Šalna, paprašytas įvardyti kokie yra rajono minusai, pirmiausia paminėjo kelius ir jų būklę.

Aleksote yra 150 km gatvių, iš kurių pusė yra neasfaltuotų, o asfaltuotų gatvių būklė nėra pavyzdinė. Z. Šalna taip pat tikisi, kad ateityje Aleksote bus įrengta daugiau dviračių takų, nes jų rajone labai trūksta.

Tikimasi, kad ateityje Aleksote sparčiau vystysis sporto bazių statyba, optimistiškai kalbama apie jau esamų teniso kortų techninės bazės plėtimą ir tobulinimą. Po renovacijos teniso kortai galėtų atitikti tarptautinius standartus ir juose galima būtų organizuoti aukšto lygio turnyrus.