Anot jo, po ketverių metų tik 4 iš 26 NATO šalių išliks šauktinių kariuomenė. Prie profesionalios kariuomenės esą pereina ir gretimos valstybės - Lenkija, Latvija, Estija.
A.Kašėtos teigimu, anksčiau buvo žadama, kad 2008 metais Lietuvos kariuomenėje liks tik 2 tūkst. šauktinių. Tačiau dabar numatoma, kad tiek šauktinių bus 2010 metais. "Akivaizdu, kad įsipareigojimas nevykdomas ir terminai atidėliojami", - teigė parlamentaras.
Vienas iš profesionalios kariuomenės priešininkų pateikiamų argumentų yra ryšys, kurį esą šauktiniai užtikrina tarp kariuomenės ir visuomenės. Pasak A.Kašėtos, šiandien iš 15 šaukiamo amžiaus jaunuolių po patikrinimo tarnauti pakviečiamas tik vienas. "Ar tik jis gauna patriotinį užtaisą ir yra laidas su visuomene?" - stebėjosi Seimo narys.
Jis pabrėžė, kad bent kiek daugiau mokslo ragavę ir gabesni jaunuoliai be jokių problemų išsisuka nuo kariuomenės. Todėl tai esą yra puiki niša korupcijai klestėti. Anot politiko, į kariuomenę eina tik tie, kurie nesugeba išsisukti nuo tarnybos, kurie gyvena nedideliuose miesteliuose ir nesitiki gauti darbo arba kurių šeimos verčiasi vargingai.
Kitas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, "valstiečių" atstovas Rimantas Smetona pareiškė, kad siūlymas pereiti prie profesionalios kariuomenės pateikiamas ne laiku. "Gal kada nors Lietuvoje bus taip, kai kitose Europos Sąjungos šalyse. Bet jos yra kitoje žemėlapio vietoje", - teigė parlamentaras.
Jis priminė, kad Konstitucija "beveik įsakmiai" nurodo kiekvieno piliečio prievolę būti pasirengusiam tėvynės gynybai. Galimybę kiekvienam įgyvendinti šią prievolę esą užtikrina šauktinių kariuomenė.
Dar pernai A.Kašėta ir dabar jau buvęs Seimo narys liberalcentristas Algirdas Gricius siūlė Vyriausybei parengti Lietuvos kariuomenės pertvarkymo programą, kurioje būtų numatyta ateityje visiškai pereiti prie profesionaliosios kariuomenės.
Tačiau Krašto apsaugos ministerija parengė Principinės kariuomenės struktūros 2005 metais ir planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2010 metais nustatymo ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymo projektą, kuriame numatoma tik didinti profesionalių karių ir mažinti šauktinių skaičių. Šį projektą prieš kelis mėnesius patvirtino Valstybės gynimo taryba, o antradienį po svarstymo jam pritarė ir Seimas.
Projektas numato, kad šiemet bendras ribinis krašto apsaugos sistemoje tarnaujančių ir aktyviojo kariuomenės rezervo karių skaičius sieks 19 tūkst. 650. Iš jų profesinės karo tarnybos karių bus iki 7,8 tūkst., privalomosios pradinės karo tarnybos karių - iki 3,5 tūkst., kariūnų - iki 350, aktyviojo rezervo karių - iki 8 tūkst.
Tarp aukštesniųjų karininkų šiemet bus iki 8 generolų ir admirolų, iki 32 pulkininkų ir jūrų kapitonų, iki 115 pulkininkų leitenantų ir komandorų, iki 310 majorų ir komandorų leitenantų.
2010 metais bendras ribinis krašto apsaugos sistemoje tarnaujančių ir aktyviojo kariuomenės rezervo karių skaičius turėtų siekti 17 tūkst. 190. Iš jų profesinės karo tarnybos karių bus iki 8,4 tūkst., privalomosios pradinės karo tarnybos karių - iki 2 tūkst., kariūnų - iki 290, aktyviojo rezervo karių - iki 6,5 tūkst.
Po penkerių metų Lietuvos kariuomenėje turėtų būti iki 10 generolų ir admirolų, iki 42 pulkininkų ir jūrų kapitonų, iki 140 pulkininkų leitenantų ir komandorų, iki 360 majorų ir komandorų leitenantų.
Krašto apsaugos sistemoje šiemet tarnaus iki 170 civilių statutinių valstybės tarnautojų, 2010 metais - iki 250.
Norint pereiti prie profesionalios kariuomenės, Seimui tektų inicijuoti Konstitucijos pataisą, atsisakant privalomosios karo tarnybos. Šiuo metu Pagrindinis šalies įstatymas numato, kad Lietuvos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.