Susitikimo dieną vilnietis pramogavo senamiestyje su draugais ir, kaip paprastai būna, užsuko į „In Vino“, įspėjęs kompaniją, kad apie 23 valandą turės išvykti, nes atvažiuos JI.
Kaip ir planavo, viešnią iš Baltarusijos jaunas vyras priėmė savo namuose, tačiau po valandėlės vėl skambino draugams, kuriuos buvo palikęs, kad atvažiuoja.
„Pristatė mums draugę – keleriais metais vyresnę moterį, pabuvo su ja 10-15 minučių ir prisėdo prie kito stalo sėdinčių merginų. Likusi su mumis ji pasakojo, kad Baltarusijoje tokių barų nėra, kad jai patiko aplinka – nauji pažįstami, vienas su kitu bendraujantys žmonės, vienas prie kito eina, susipažįsta, sveikinasi“, - pasakojo nakties įvykių liudininku tapęs Mindaugas (vardas pakeistas - DELFI).
Baltarusė nesureikšmino, kad bičiulis susidomėjo kitomis moterimis. Tačiau apie 2 valandą nakties, kai jis iš viso dingo, paaiškėjo, kad jo kieme paliko automobilį, o namuose, nuo kurių neturi rakto - visus savo daiktus. Net nepasiėmė mobiliojo telefono.
Svetima šalis, aplink svetimi žmonės, ji be mašinos, telefono ir staiga – pažįstamo nėra.
Be savigarbos
Baltarusė Mindaugo paprašė susisiekti su draugu. Šis neignoravo skambučio. Buvo jau gerokai kauštelėjęs, „Pabo latino“ naktiniame klube, gražių moterų draugijoje. Prašė kaip nors ta baltaruse atsikratyti.
„Bet palauk, - sakau jam. - Ji juk atvažiavo pas tave! Tavo namuose paliko visus savo daiktus. Kur dabar vidury Vilniaus naktį pamesta eis? Tų gražių moterų tu kiekvieną dieną susirasi, jei norėsi. Turi jausti nors kiek atsakomybės už žmogų, kurį pasikvietei“, - į draugo sąžinę apeliavo Mindaugas.
Praėjo valanda, antra, tačiau draugas nesirodė. Sutrikusi moteris nebežinojo, kaip jį prisikviesti.
„Pasiūliau pačiai jam paskambinti ir pasikalbėti. Taip ir padarė – šiaip ne taip įkalbėjo jį atvažiuoti. Dar po kokios valandos nušvito pamačiusi baro tarpduryje, džiaugsmingai pasitiko aistringai pabučiuodama. Kiek kalbėjau su lietuvaitėmis, tai jos sakė, kad tokiam vyrui, kuris pasikviečia, o paskui dingsta, būtų spjovusios į veidą, nes tai – pažeminimas. Tačiau ji elgėsi, kaip nieko nebuvę, o jis - grubiai glamžė, draugams duodamas suprasti – štai, kokią turiu moterį“, - pažįstamo elgesiu nesižavi Mindaugas.
Išsiuntinėjo intymias nuotraukas
Tarsi to būtų maža, kitą rytą baltarusės bičiulis visiems išsiuntinėjo nuotraukas su išties neplatintinais pratęsimo vaizdais.
Istorija būtų gana įprasta penktadienio/šeštadienio naktiniam Vilniui, jei ne kelios detalės. Visų pirma - pikantiškos nuotraukos, išsiuntinėtos, kaip pasigyrimas laimikiu. Antra – moteriškos savigarbos deficitas, trečia – vyro neatsakingumas prieš draugę, kurią pats pasikvietė.
„Sutikęs ją savo namuose ir pasibuvęs jis gi galėjo pasiūlyti likti miegoti ir vienas pas mus atvažiuoti. Kam ją su savimi ėmė, jei paskui dingo?“, - sunkiai suvokiama Mindaugui.
Baltarusės elgesys jam atrodo mažų mažiausiai naivus: „Moteris – ne penkiolikmetė, tikrai daili, šauni, turi vaiką, bet elgiasi nesuvokiamai. Savigarbos - nulis“.
Mindaugo nuomone, ir lietuvaitės neretai vyrams per žemai nuleidžia kartelę, tačiau ne iki tokio lygio.
Kur ieško paskutinio šanso moterų
„Nesvarbu, kad vyras įkaušęs ir kalba banalybes, normalios, simpatiškos moterys dažnai tai toleruoja. Vos ne laimė vien tai, kad šalia prisėdo vyras – ir nelabai svarbu, koks“, - pastebi DELFI pašnekovas.
Klausiamas apie vilnietiškus medžioklės plotus, jis visų pirma minėjo „Pabo Latino“. Taip pat „Neringą“, kuriai pirmenybę teikia vyresni.
„Pačių vyrų teigimu, lengviausia „pakabinti“ vyresnes nei 30 metų moteris, ypač išsiskyrusias ir turinčias vaikų“, - sakė Mindaugas.
Vilnietis nebuvo linkęs apibendrintai kalbėti, kiek procentų moterų nepriimtini trumpalaikiai santykiai, kiek jų – vadinamos paskutiniojo šanso: „Žmonės yra skirtingi. Tačiau pastebiu, kad išsilavinusi, savimi pasitikinti, žavi moteris tikrai nesutiks su bet kokiomis sąlygomis ir nepuls į visiškai neapgalvotą avantiūrą. Vyrai irgi ne šventi, nevengia pasigirti, ką ir kaip „pakabino“. Draugas, kurį aplankė paįstama iš Baltarusijos, užsimena, kad norėtų vesti, vaikų. Tačiau apsisuka ir tą patį daro.“
Ką slepia meilės gurmanai
Psichologų manymu, trumpalaikiais santykiais apsiribojantys žmonės, kuriems galima būtų psikirti ir aprašytos istorijos dalyvius, bijo artimų jausmų.
Šaunieji meilės gurmanai iš tiesų paprasčiausiai vengia užmegzti ilgalaikį ryšį ir atsiskleisti kaip asmenybės, nes save nuvertina. Bijo pasirodyti, kokie yra iš tiesų, nes jausčiasi neverti, todėl patys pabėga. Pirmi, kad nepatirtų partnerio atstūmimo.
Kaip sutartinai kartoja psichologai, donžuanai baisiai nemėgsta, kai juos palieka. Ir tai ne tik pažeidžiamumo vengimas ar išdidumo problema – bijodami artumo jie labai sunkia pakelia ir vienatvę, palikti ilgai ir skausmingai išgyvena.
Manoma, jog šios „ligos“ šaknys glūdi vaikystėje. Gali būti, kad juos mažus tėvai dažnai palikdavo vienus, o kai labaiusiai reikėjo mamos ar tėčio, jų nebuvo šalia.