Į rūmus galima patekti ir vėlų vakarą, ir net naktį. Tereikia gauti Dailės muziejaus vadovų leidimą apsistoti viename iš šešių poilsiui čia įrengtų kambarių. Vienu metu Gintaro muziejuje gali gyventi dešimt žmonių. Jiems įrengtos patalpos žemutiniame aukšte, po ekspozicija. Tiesa, niekur dokumentuose jos neįvardijamos kaip poilsio kambariai ar miegamieji.

"Mes turime tik administracines patalpas, rūmuose nėra jokių poilsinių, - pasipiktino muziejaus vedėja Vilija Macienė, išgirdusi klausimą apie poilsiautojus. - Šios patalpos skirtos į komandiruotę atvykstantiems darbuotojams".

Pasidomėjus, kiek jiems kainuoja nakvynė Tiškevičių rūmuose, V.Macienė paaiškino, kad muziejus neima mokesčio, nes visus finansinius reikalus tvarko Lietuvos dailės muziejus. Šeši svečių kambariai užima nemažai vietos, kurios Gintaro muziejui pastaruoju metu ir taip labai trūksta.

Nepaisant to, Dailės muziejus neatsisako apnakvindinti svečių visame pasaulyje garsiuose rūmuose. Netgi vagystės iš muziejaus neprivertė Kultūros ministerijos likviduoti čia įrengtų miegamųjų.

Keliai, kuriais po muziejaus darbo laiko į rūmus nakvoti grįžta svečiai, matyt, buvo žinomi ir vagims. Prieš keletą metų iš ekspozicijos pavogtas senas vertingas paveikslas, o vėliau -- ir didžiulis gintaro gabalas, vadinamas Saulės akmeniu. Gintaras buvo sugrąžintas į ekspoziciją, o paveikslo iki šiol nerasta.