Šokas po Dainų šventės: pamatė, kokiomis sąlygomis gyveno tėvai

Neseniai praūžusi Dainų šventė tapo proga ne tik susiburti viso pasaulio lietuviams, bet ir jaunajai kartai parodyti, kokiomis sąlygomis gyveno jų tėvai. Dalis svečių išsigando lietuviškų bendrabučių, tuo metu kiti tai išnaudojo kaip auklėjimo priemonę.

Pamatė, kokiomis sąlygomis augo tėvai

Vokietijos lietuvių bendruomenės vicepirmininkė, šokėja iš Hamburgo kolektyvo Dalia Henke buvo apgyvendinta Mykolo Romerio universiteto svečių namuose Didlaukio gatvėje. Čia gyveno svečiai iš Australijos, Vokietijos, Kanados.

„Kai kurios šeimos iš JAV iš bendrabučio išvažiavo. Jei žmonės kartą per metus poilsiauja, nenorėjo vargti. Jiems sąlygos pasirodė per kuklios, tad jie pakeitė gyvenamąjį būstą. O mes draugiškai gyvenome. Svarbiausia, kad yra stogas virš galvos ir geras maistas“, – pasakoja D. Henke.

Bendrabutyje laikas tarsi užkonservuotas: atrodo, kad remonto nebūta nuo sovietmečio. Tačiau D. Henke pripažįsta turėjusi puikias higienos sąlygas: naujus bendrus dušus ir tualetus. Pasenę sanitariniai mazgai buvo tik kambariuose, jai svečiai nesinaudojo.

Daliai užsienio lietuvių tokios sąlygos tapo vaikų auklėjamąja priemone. „Kanadiečius lydintys tėvai pasakė: „Liekame čia, nekeisime jokių gyvenimo sąlygų vien dėl to, kad grįžę vaikai įvertintų, kokias geras sąlygas turi namuose, kad pajaustų, kaip mes anksčiau gyvenome“, – kalbėjo D. Henke.

Jos teigimu, išeivijos vaikams tai jau egzotika, tarybinės Lietuvos pėdsakai. „Tai ugdomoji veikla vaikams, kad pamatytų, kaip mes, tėvai, užaugome ir kaip gerai jie dabar turi gyvendami JAV, Kanadoje ar Australijoje. Palyginti su dalyviais iš Lietuvos, gyvenome poniškai“, – pripažino viešnia iš Vokietijos.

Kukliai gyveno ir V. Adamkus

D. Henke nuomone, viskas priklauso nuo požiūrio. Aktyvi išeivijos veikėja prisiminė, kad Vasario 16-osios gimnazijoje Hiutenfelde apsilankęs prezidentas Valdas Adamkus apsistodavo labai kukliame, gal tik dvi žvaigždutes teturinčiame viešbutuke. „Jis niekada nesikuklindavo, jo apsauga apžiūrėdavo ir vertindavo skeptiškai, o jis visada apsistodavo“, – teigė D. Henke.

Vokietijoje gyvenanti lietuvė šokdama turėjo progą pabendrauti su moksleiviais iš Lietuvos. „Jie man turėjo vieną klausimą: ar tiesa, kad amerikiečiai turėjo galimybę pasirinkti iš penkių patiekalų?“, – juokėsi D. Henke. Ji jaunimą patikino, kad maistas visiems tikrai buvo vienodas.

D. Henke gyrė šventės organizatorius, kurie sugebėjo 8 tūkstančius žmonių pamaitinti laiku ir vietoje. „Noriu pabrėžti, kad maistas buvo be galo geras, nustebome, kad masėms buvo pateikiamas toks kokybiškas maistas, nereikėjo nė restoranų, viskas poniškai“, – sakė D. Henke.

Tiesa, kiek liūdėjo tik vegetarai: jiems nedaryta jokių išimčių. Jos tvirtinimu, Dainų šventės dalyviai euforijoje ir svarstys, kaip po ketverių metų atvežti dar daugiau šokančių bei dainuojančių lietuvių. Visi užsienio lietuviai į Dainų šventę važiuoja savo lėšomis.

Paaiškino, kad taip gyvens tik kelias dienas

„Grandies“ ansamblio Čikagoje vadovė Violeta Smieliauskaitė-Fabianovich lankėsi jau 6-oje dainų šventėje. Jos tvirtinimu, vaikai liko nepaprastai patenkinti, jiems Lietuva ir pati Dainų šventė padarė didelį įspūdį. Kiti net prakalbo, kad norėtų atvažiuoti gyventi į Lietuvą.

O ar Amerikoje gimusių vaikų neišgąsdino kuklios gyvenimo sąlygos? „Mes turime savo požiūrį. Jei kam nors nepatogu ar nepripratę, sakome: tai kelioms dienoms, niekas nenumirs. Kad ir mūsų bendrabutis: ne pats geriausias, tame pačiame buvome prieš 10-15 metų, niekas nepasikeitė. Mes tą priimame, kiekviename krašte kitokios sąlygos, juk ir kai lietuviai atvažiuoja į JAV, yra dalykų, kurių nemėgsta“, – pasakojo V. Smieliauskaitė-Fabianovich. Jos teigimu, tokiu būdu atvykę vaikai gali suprasti kitokias gyvenimo sąlygas.

Lietuviai miegojo ant grindų

Dainų šventę organizavęs Lietuvos liaudies kultūros centras užsieniečius apgyvendino pagal galimybes svečių namuose, bendrabučiuose ir viešbučiuose. Iš viso į Dainų šventę atvyko apie 1100 užsienyje gyvenančių lietuvių iš13 pasaulio šalių, daugiausia iš JAV, Kanados ir Rusijos.

„Dėl apgyvendinimo, bent jau man asmeniškai, niekas nesiskundė. Jie buvo apgyvendinti ir viešbučiuose, ir bendrabučiuose. Manau, jie patys supranta, ypač vyresnė karta, kad bendrabučiai dar nėra tokio lygio kaip galbūt užsienyje, kur jie gyvena. Tačiau yra kaip yra – mūsų lėšos ribotos, negalime apgyvendinti 5 žvaigždučių viešbučiuose“, – sakė užsienio lietuvių koordinatorė Sandra Stalnionytė.

Ji pastebėjo, kad mokyklose apgyvendintiems lietuviams teko miegoti ant grindų, tuo metu tautiečiai iš užsienio gavo lovas.