Priimant šiuos įstatymų projektus, daugiausia ginčų Seime sukėlė naujos redakcijos Laukinės gyvūnijos įstatymo nuostata, leidžianti medžioti tik vientisoje ne mažesnėje kaip 1000 hektarų teritorijoje. Tokiu būdu siekiama užtikrinti racionalų medžiojamų gyvūnų populiacijų naudojimą, atsižvelgiant į mokslininkų rekomendacijas.

Liberalai pasiūlė minimalų medžioklės plotą apriboti iki 200 hektarų, nes priešingu atveju užkertamas kelias steigtis privatiems medžioklės plotams. "Čia yra aiškus lobizmas. Tas įstatymas kvepia kažkokiais negerais dalykais", - pažymėjo liberalas Algirdas Gricius, kalbėdamas apie 1000 hektarų apribojimą.

Tačiau Seimo narys Antanas Baura teigė, jog Latvijoje minimalus medžioklės plotas yra 3000, o Estijoje - 5000 hektarų. Seimas liberalų pataisai dėl medžioklės ploto dydžio nepritarė ir paliko galioti 1000 hektarų apribojimą.

Pagal šiuo metu galiojančias medžioklės nuostatas žemės savininkams jų turimoje žemėje, nepriklausomai nuo jos dydžio, galima medžioti tik smulkiąją fauną. Naujos redakcijos Laukinės gyvūnijos įstatyme numatyta, jog Vyriausybė atskirais atvejai gali leisti medžioti smulkiąją fauną ir mažesniuose negu 1000 hektarų plotuose.

Šiuo metu yra rengiamas Medžioklės įstatymas, kuriame turėtų būti nustatytas tas pats medžioklės plotų apribojimas. Kai kurių parlamentarų nuomone, medžioklės plotų apribojimas buvo pirmiausia nustatytas antradienį priimtame įstatyme, siekiant išvengti vėlesnių diskusijų ir abejonių.

Seimas be didelių diskusijų antradienį taip pat priėmė naujos redakcijos Saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir bendrijų įstatymą. Šis įstatymas reglamentuoja saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių bei bendrijų ir jų buveinių, radimviečių bei augaviečių apsaugą, pagrindinius šių rūšių ir bendrijų išsaugojimo bei pagausinimo reikalavimus.

Be kito ko, įstatyme siūloma iš Lietuvos raudonosios knygos sąrašo sudaryti Ypatingai saugomų rūšių sąrašą, į kurį įtraukoms rūšims išsaugoti būtina imtis skubių apsaugos priemonių.