Interviu DELFI jis pabrėžė, kad per Rusijos įsiveržimą į Krymą Ukraina tikėjosi sulaukti sąjungininkų palaikymo, kad Juodojoje jūroje pasirodys JAV Karinio jūrų laivyno laivai. Tačiau, jo teigimu, Ukraina dėkinga sąjungininkams už ekonominę pagalbą ir sankcijas Rusijai, rašo ru.DELFI.lt.
Prognozuoti, kada išsispręs Ukrainos rytinėje dalyje susiklosčiusi situacija sudėtinga, separatistų apsupties juosta veržiama, bet tam trukdo Rusijos veiksmai, tvirtina DELFI pašnekovas.
- Kaip vertinate dabartinę situaciją probleminiame jūsų šalies taške?
- Ji tebėra įtempta ir tai, kuo šiandien Rusija bando įtikinti pasaulį – kad ji atitraukia kariuomenę nuo sienos, tai dalis netiesos, nes iš tiesų kas naktį, noriu ypatingai tai akcentuoti, didelės grupės karių, po kelis šimtus, ginkluotų, KAMAZ markės automobiliais mėgina prasiveržti į Ukrainos teritoriją.
Žinoma, mes išvystėme pasipriešinimo strategiją, padarėme sulaikymų juostą, kad neleistume teroristams išplisti po likusią Ukrainos teritoriją, lokalizavome juos dalyje Luhansko ir Donecko srities. Kas kelias dienas veržiame šią juostą tam, kad išvarytume juos iš miestų, kuriuose jie vykdo teroristinę veiklą, ir lokalizuotume.
- Kaip rusų ginkluotė ir technika, kaip sakote, prasmunka į Ukrainą?
- Reikia suprasti, kad Ukrainos sienos su Rusija ilgis – 1 500 kilometrų. Kai kuriuose pasienio rajonuose, ypač Luhansko srityje, karių sankaupa didžiulė. Labai dažnai prie mūsų pasienio postų ateina kariai ne tik iš Rusijos, bet ir iš Ukrainos pusės, kad blokuotų mūsų padalinius ir paskui prasiveržia pro sieną.
- Šiuo metu Ukrainos pasienio pajėgos nepajėgios to atremti?
- Šiuo metu mes vykdome operaciją, kad ginkluotosios pajėgos galėtų uždaryti ratą ir pastatyti kontrolės postus, kuriais supame karinių veiksmų rajoną, kad jie galėtų sustiprinti mūsų pasienio postus, nes, deja, jie ne visada susidoroja su didelėmis grupėmis, kurios veržiasi iš Rusijos.
Kai Rusija sako, kad nežino ir nesupranta, kas tai, kad tai vidinis pasipriešinimas Ukrainoje, kyla klausimas – kaip šie kariai važinėja po Rusijos teritoriją? Pagal kokį įstatymą Rusijos pasienio kariai juos praleidžia, kai jie privažiuoja prie Ukrainos teritorijos? Bet mes šį klausimą išspręsime, manau, artimiausiomis dienomis – kad uždarytume sieną, kad kariniai padaliniai galėtų palaikyti pasienio tarnybas ir neleisti rusų diversantams įsiveržti į Ukrainos teritoriją.
- Kiek laiko prireiks stabilizuoti padėčiai šiame regione?
- Sudėtinga įvardinti konkrečias datas. Mes suprantame, kad susidūrėme su labai pavojingu priešininku. Mes suprantame, kad pradinės V. Putino ambicijos buvo kur kas didesnės nei dalis Luhansko ir Donecko srities.
Planas buvo aštuonioms sritims. Ir mes suprantame, kad dabar V. Putinas keičia taktiką, nes mato, kad jo pirminis planas nebuvo sėkmingas. Juo labiau, kad iš žvalgybos duomenų žinome, jog jiems tebėra labai svarbu, kad nors nedidelėje teritorijoje jie galėtų destabilizuoti situaciją, kad ateityje plėstų ją į kitus regionus. Todėl sunku įvardinti konkrečią datą, galiu pasakyti viena – dar prieš du mėnesius, kai pradėjome ruošti kovos veiksmams savo kariuomenę, kuri buvo išgrobstyta, miliciją, kuri buvo samdoma ne tam, kad palaikytų tvarką, o tam, kad rūpintųsi Viktoro Janukovyčiaus oligarchų klano interesais, nuo to laiko, kai nežinojome, kas vykdys įsakymą, o kas nevykdys, tai šiuo metu ginkluotosios pajėgos yra kur kas geresnės būklės.
Dabar esame kur kas labiau pasirengę vykdyti užduotis – likviduoti teroristus Ukrainos teritorijoje. Todėl, manau, tam daug laiko neprireiks, bet, suprantama, neįmanoma įvardinti konkrečios datos.
- Dėl kokios priežasties aktyvi antiteroristinės operacijos fazė buvo pradėta ne iš karto, o praėjus kiek laiko po įvykių Donecke, Luhanske, Slovjanske?
- Jei kalbate apie antiteroristinės operacijos statusą, tai mes supratome – mechanizmai, kurių reikėjo, buvo karinės ar nepaprastosios padėties įvedimas, kas būtų mums suteikę galimybę pasitelkti ginkluotąsias pajėgas.
Problema buvo ta, kad pagal Ukrainos įstatymus, įvedus nepaprastąją padėtį, nutraukiami visi rinkimai. Mes supratome, kad V. Putinui labai svarbu sutrukdyti gegužės 25-osios rinkimams. Mes supratome, kad įvesdami nepaprastąją padėtį ir pasitelkdami kariuomenę, sustabdysime rinkimų procesą ir taip padėsime V. Putinui ir jo planams Ukrainoje.
Daugelis tarnybų buvo tiesiog sunaikintos. Gavome prastą palikimą. Daugelį tarnybų ne šiaip išgrobstė, o jas parengė ne karui su Rusija, bet su NATO.
Net tie padaliniai, kurie turėjo būti atsakingi už kontržvalgybinę veiklą Rusijoje, buvo arba išformuoti, arba tiek sumažinti, kad nepajėgė atlikti svarbaus vaidmens. Todėl daugelis šių problemų, mūsų padalinių koordinavimo problemos kiek užtruko.
Šiam karui Rusija ruošėsi labai ilgai. Per operaciją buvau Luhanske pirmosiomis krizės dienomis. Vedžiau derybas su separatistų lyderiais ir galiu atvirai pasakyti, kad apie dvejus metus Ukrainos teritorijoje buvo rengiamas ekstremistinių grupių tinklas, kuris turėjo netgi ne vertikalų, o horizontalų valdymą.
Jie ne visi vieni kitus pažinojo, bet operacijai buvo ruošiamasi ilgai. O mums teko veikti greitai – po Maidano, po Krymo. Tai, žinoma, ir buvo priežastis, kodėl antiteroristinė operacija ne iš karto ėmė veikti taip veiksmingai, kaip norėjosi. Bet šiandien noriu patvirtinti – situacija jau pasikeitė. Šiandien galime sakyti, kad mūsų padalinių veiksmai jau labiau sukoordinuoti, padaliniai labiau pasirengę vykdyti kovines užduotis.
- Per NATO Parlamentinę Asamblėją Vilniuje jūs pareiškėte, kad iš Aljanso reikia ne tik patarimų, bet ir praktinių veiksmų. Kokių?
- Kai prasidėjo įsiveržimas į Krymą, daugelis Ukrainoje buvo įsitikinę, kad sulauksime stipresnio palaikymo. Manėme, kad į Juodąją jūrą turi atplaukti JAV Karinio jūrų laivyno laivai. Manėme, kad turėjo būti bendri mokymai tam, kad parodytume, jog turime sąjungininkus, kurie garantuoja šalies teritorinį vientisumą, kaip numatyta Budapešto memorandume.
Mes supratome ir suprantame, kad sankcijos turėjo didelę reikšmę ir esame dėkingi mūsų sąjungininkams už sankcijų reikšmę ekonominiu požiūriu, už tas sankcijas, kurias įvedė mūsų Vakarų partneriai. Tačiau taip pat tikėjomės ir tikimės pagalbos aprūpinant mūsų kariuomenę.
Daugelis mūsų kareivių žuvo tik todėl, kad neturėjo neperšaunamų liemenių. Mes, kaip ir Maidane, dažnai renkame pinigų, kad nupirktume neperšaunamų liemenių apsaugoti mūsų vaikinams nuo snaiperių, ginkluotų teroristų kulkų. Mums reikia ir tokių dalykų, kaip šiuolaikiniai šalmai, naktinio matymo prietaisai. Taip pat išmaniųjų ginklų, kadangi sunku vykdyti operacijas, nes teroristai prieš save pastato taikius gyventojus – moteris ir vaikus. Jų šaudymo taškai išdėstyti daugiabučiuose, kuriuose gyvena žmonės.
Žinoma, Ukrainos kariuomenei reikia paramos ginklais ir apsaugos elementais mūsų kariams. Mes pateikėme pasiūlymų NATO bei sąjungininkams ir tikimės, laukiame šios paramos.
- Kaip įvertintumėte žmonių nuotaikas Donbase po prezidento rinkimų?
- Rinkimai mums buvo ne šiaip rinkimai. Tai tarsi referendumas dėl valstybės nepriklausomybės. Žmonės kartais stovėjo po penkias valandas, kad balsuotų. Jiems tai buvo daugiau nei balsavimas. Kaip rašiau, mūsų balsuojančiųjų eilės buvo efektyvesnės už automatiniais šautuvais ginkluotųjų, kuriuos siunčia V. Putinas, eiles.
Ukrainos visuomenė parodė, kad yra vieninga, o šios teroristų grupės pasirodė esančios už visuomenės ribų. Net nepaisant to, kad teroristai padarė viską, kas įmanoma, kad sutrukdytų rinkimams, Donecko ir Luhansko srityse veikė daugiau nei 1000 apylinkių. Žinoma, tai didžiulis psichologinis persilaužimas, kuris viską sustatė į vietas. Tai didžiulis V. Putino pralaimėjimas ir didelė Ukrainos pergalė.
Tik, deja, po šito V. Putinas dar labiau suaktyvino diversines grupes. Bet dauguma gyventojų tuose regionuose, kur užgrobti pastatai, ima vis labiau protestuoti, nes teroristai ir nusikaltėliai juos gąsdina, paima įkaitais. Netgi toji nedidelė parama, kurią jie turėjo, darosi vis mažesnė ir mažesnė.
- Kaip įsivaizduojate Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimą saugumo srityje?
- Turime daug bendrų projektų. Pavyzdžiui, projektą mūsų bendros brigados – Lenkija–Lietuva–Ukraina. Jau padarėme viską, kas būtina, laukiame tokių veiksmų ir iš mūsų partnerių. Domimės rezervine kariuomene, kuri yra Lietuvoje, dirbame su instruktoriais ir patarėjais iš Lietuvos, kad galėtume atlikti reformą ir sukurti tokius pat padalinius Ukrainoje.
Bet svarbiausia – moralinė, psichologinė parama, kurią jautėme ir Maidane, ir dabar. Tai labai svarbu, nes ši krizė – ne Ukrainos ir Rusijos karas, tai pasaulinė krizė. Jei pasaulis nesusivienys, nežinia, kur ryt atsidurs rusų tankai ir diversantai.
- Koks pats liūdniausias įvykių vystymosi variantas ir kaip Ukraina į jį reaguotų?
- Liūdniausias variantas – atviras karinis Rusijos įsiveržimas. Todėl be antiteroristinės operacijos visą šį laiką, ruošdami kariuomenę koviniams veiksmams, esame pasirengę atremti Rusijos kariuomenės puolimus, kurie galimi kiekvieną dieną. Nors mūsų kariuomenė skaičiumi ir ginkluote nusileidžia Rusijos kariuomenei, tačiau ji yra pasirengusi duoti atkirtį. Tai ir yra pagrindinis iššūkis ir pagrindinis pavojingas scenarijus, kurį gali įgyvendinti Rusija. Bet kokiu atveju ginsime savo žemę ir savo šalį.