Ir valdančiosios partijos elitas antrąją vietą Europos Parlamento (EP) rinkimuose, nusileidžiant seniems oponentams konservatoriams, turbūt regėjo nebent košmaruose. Kas nutiko?

Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, socdemai EP rinkimuose sulaukė daugiau nei 197 tūkst. rinkėjų palaikymo. Rezultatas lyg ir neblogas, tačiau prieš pusantrų metų, Seimo rinkimuose, socdemai pasirodė geriau, nors tuo metu jie nebuvo politiniuose reitinguose dominuojanti partija.

Sociologai po tokių rinkimų rezultatų gūžčioja pečiais. Tai vienas retų atvejų, kai realūs rinkimų rezultatai taip stipriai skiriasi nuo visai neseniai publikuotų reitingų. O DELFI pateikia analizę, atspindinčią, kur socdemai prarado daugiausiai.

O reitingai žadėjo priešingai

Prieš 2012 m. Seimo rinkimus socdemai buvo populiarūs. Tiesa, reitingo viršūne jie tuomet dalijosi su Darbo partija, kuri sugebėjo laimėti rinkimus daugiamandatėje apygardoje, tačiau daug silpniau pasirodė vienmandatėse. Tada antroji vieta socdemus džiugino.

Su didesniu rinkėjų aktyvumu, socialdemokratai Seimo rinkimuose daugiamandatėje pelnė 251,61 tūkst. (18,37 proc.) rinkėjų paramą. Praėjo pusantrų metų. Per tą laiką socdemai įsitvirtino visų reitingų viršūnėse ir buvo visa galva aukštesni tiek už koalicijos partnerius, tiek už opoziciją.

Tačiau EP rinkimai sugriovė prognozes. Socdemai vėl liko antri. Pirminiais duomenimis, su daugiau nei 197 tūkst. (16,32 proc.) rinkėjų parama. Atsižvelgiant į kiek mažesnį rinkėjų aktyvumą (pirminiais duomenimis – 47,28 proc.), faktinis socdemų nuostolis nėra lygus matematiniam skaičiui – gerokai daugiau nei 50 tūkst. balsų. Tačiau praradimai pastebimi.

Na, o konservatorių, sugebėjusių laimėti EP rinkimuose, rodiklis per pusantrų metų pakito nežymiai. 2012 m. Seimo rinkimuose dešinieji surinko 206,59 tūkst. (15,08 proc.) balsų. Tai jiems užtikrino trečią poziciją daugiamandatėje apygardoje. Dabar – daugiau nei 198 tūkst. (16,42 proc.) balsų ir pirma vieta.

Kur išsilakstė socdemų rinkėjai

Pirmiausiai žvilgsnis krypsta į didžiuosius miestus, kur pirmajame prezidento rinkimų ture, palyginti su 2009 m. rinkimais, daugiausiai prarado perrinktoji prezidentė Dalia Grybauskaitė.

EP rinkimuose Vilniaus miestą apėmė viena apygarda. Čia socdemus nugalėjo ne tik konservatoriai. Toli gražu.

Sostinėje populiariausia šalies partija liko ketvirtoje vietoje su 12,11 proc. arba 27,56 tūkst. balsų. Valdančiuosius aplenkė konservatoriai (21,61 proc.), kurių rinkėjų prie balsadėžių atėjo beveik 22 tūkst. daugiau.

Socdemams antausį Vilniuje skėlė ir liberalai – mažesnioji opozicinė partija susišlavė 46 tūkst. arba 20,25 proc. vilniečių balsų.

Koalicjos partneriams nosį nušluostė ir Valdemaras Tomaševskis su savo koalicija – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) ir Rusų aljanso blokas sulaukė 36,1 tūkst. (15,87 proc.) balsų.

Seimo rinkimuose Vilnius „netilpo“ vienoje apygardoje: sostinė padalinta į dešimtį vienmandačių apygardų. O socdemų nuostoliai akivaizdūs. 2012 m. rinkimuose dešimtyje Vilniaus apygardų LSDP maždaug 33 tūkst. balsų.

Kaune EP rinkimuose socdemai ir vėl pralaimėjo ir konservatoriams, ir liberalams. Konservatoriams teko, pirmininiais duomenimis, 31,49 tūkst. (26,03 proc.) balsų, liberalams – 26,48 tūkst. (21,89 proc.), populiariausiai šalies partijai – beveik 18 tūkst. (14,85 proc.) balsų.

Kauno apygardose 2012 m. rinkimuose LSDP gavo iš viso apie 20,7 tūkst. balsų. Na, Kaunas – sena dešiniųjų stovykla, o ir nuostoliai ne tokie jau dideli.

Nuostolių yra ir Klaipėdoje. Liberalų tvirtovėje LSDP gavo tik 11 proc. arba 6,32 tūkst. balsų. Čia su 14,28 tūkst. (24,86 proc.) balsų triumfavo liberalai. Konservatoriai – tik treti (13,8 proc.). Tačiau kuklų rezultatą parodžiusius socdemus taip pat aplenkė LLRA ir Rusų aljanso blokas bei „Tvarka ir teisingumas“. Negana to, šiek tiek daugiau balsų už koalicijos partnerius uostamiestyje gavo ir Darbo partija.

Susilpnėjo net A. Butkevičiaus tvirtovė

Premjeras Algirdas Butkevičius – antras populiariausias politikas Lietuvoje. 2012 m. Vilkaviškio rinkimų apygardoje socdemai triumfavo su trenksmu: A. Butkevičius išrinktas į Seimą jau pirmajame ture, o socdemams teko 9,09 tūkst. (52,78 proc.) balsų.

Praėjo pusantrų metų, A. Butkevičius neįtikėtinai populiarus, tačiau jo apygardoje socdemai patyrė rimtų nuostolių. Socdemai čia laimėjo, bet jau su 4,77 tūkst. (34,9 proc. balsų). Premjero tvirtovėje pozicijas pagerino ir konservatoriai, ir liberalai, ir „tvarkiečiai“.

Kur dingo keli tūkstančiai socdemų šalininkų? Tikėtina, jie tiesiog neatėjo. 2012 m. rinkimuose Vilkaviškio apygardoje balsavo 16,45 tūkst. žmonių, šių metų EP rinkimuose – 13,68 tūkst.

Panašus nuosmukis ir Radviliškio rajone. Kaip ir Seimo rinkimuose, EP rinkimuose socialdemokratai čia gavo daug balsų, bet mažiau nei 2012 m. Ir vėl – rinkėjų skaičius keliais tūkstančiais mažesnis. Ir ši istorija kartojasi dažnai. Apygardose, kur tradiciškai didelis palaikymas socialdemokratams, pastebimai mažesnis rinkėjų aktyvumas.

Raktas į paslaptį – liberalų ir „tvarkiečių“ balsai?

Palyginti su 2012 m. Seimo rinkimų statistika, daugelis pagrindinių partijų gavo mažiau rinkėjų balsų.

Ryškios išimtys yra kelios. LLRA ir Rusų aljanso koalicija EP rinkimuose surinko, pirminiais duomenimis, 92 tūkst. balsų. Prieš pusantrų metų, esant didesniam rinkėjų aktyvumui, šios politinės jėgos pasiekimas buvo beveik 80 tūkst. balsų. Pakilo ir reitinguose savo pozicijas prieš rinkimus pagerinę „tvarkiečiai“: 2012 m. už juos balsavo 100 tūkst. rinkėjų, dabar – beveik 163 tūkst.

O didžiausią šuolį užfiksavo Liberalų sąjūdis. 2012 m. Seimo rinkimuose už liberalus balsavo daugiau kaip 117 tūkst. rinkėjų, ir tai partija vadino tikrai geru rezultatu. EP rinkimų rezultatas šauna kiauriai lubas – daugiau kaip 188 tūkst. balsų. Be to, priešingai nei „Tvarkos ir teisingumo“ atveju, liberalų reitingas nefiksavo didesnio augimo, palyginti su 2012 m. rinkiminiu laikotarpiu.

Konservatorių balsai, nors matematiškai jų rinkėjų atėjo mažiau nei užpernai, taip pat stipriai lenkia reitingus. Jei rinkimai būtų atspindėję įvairias visuomenės nuomonės apklausas, konsevatoriai galėjo tikėtis, geriausiu atveju, antrosios pozicijos ir stipraus atsilikimo nuo socdemų. Tačiau taip nenutiko.

I. Zokas: „kalta“ D. Grybauskaitė

Visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas DELFI teigė dešiniųjų šuolį pirmiausiai siejantis su D. Grybauskaitės nesugebėjimu pirmajame ture laimėti prezidento rinkimų. Esą prezidentės dalyvavimas antrajame ture smarkiai mobilizavo konservatorių ir liberalų rinkėjus, o Z. Balčytis socdemų elektoratui tokio poveikio nepadarė.

„Aktyvesni buvo dešiniųjų jėgų simpatikai. Daug lėmė, kas ateis į rinkimus, ir du kandidatai, kurie išėjo į antrąjį turą. Kadangi D. Grybauskaitės rezultatas yra įtikinantis, o už ją dažniau balsuoja dešiniųjų pažiūrų arba prijaučianties dešiniesiems atstovai, tai dėsninga, kad daugiau gavo ir Liberalų sąjūdis.

Dešinieji turėtų padėkoti D. Grybauskaitei už jos išėjimą į antrąjį turą. Jeigu ne antrasis turas, jeigu D. Grybauskaitė būtų laimėjusi pirmajame ture, matyt, aktyvumas būtų visiškai kitas ir visiškai kitokią turėtume situaciją EP mandatų dėlionėje“, - kalbėjo I. Zokas.

Liberalams „Spinter tyrimų“ vadovas turi ir papildomų komplimentų. „Jų reklaminė kampanija, bent jau man, buvo labiau pastebima, originalesnė. Jeigu kalbėti apie EP rinkimus, jų kampanija buvo labiausiai pastebima ir įsimenanti“, - sakė I. Zokas.

Liberalus ir konservatorius sieja ne tik parama D. Grybauskaitei. Abiejų partijų rinkėjai į sąrašų viršūnes iškėlė politikos naujokus. Konservatorių lyderiu tapo Gabrielius Landsbergis, liberalų – Antanas Guoga. Ar „šviežias kraujas“ padėjo dešiniesiems pasiekti netikėtą rezultatą? I. Zokas linkęs manyti, kad šis faktorius nebuvo lemiamas.

„Nebūčiau toks užtikrinas“, - sakė „Spinter tyrimų“ vadovas.

Jo nuomone, daugiau „nuopelnų“ tenka D. Grybauskaitei, nustelbusiai Z. Balčytį, kuris vienu metu kandidatavo ir į prezidentus, ir į EP.

„Jis buvo nureitinguotas į antrą vietą, - priminė pašnekovas. - Kandidatavimas į dvi vietas rinkėjams nepatinka. (…) Atsakymas, gautas iš rinkėjų, manau, yra pakankamai aiškus signalas. Tokie dalykai nelabai patinka rinkėjams, ir jie savotiškai baudžia.“

Rinkėjai nežinojo, kam reikia antro biuletenio?

Ignas Zokas
I. Zokas kelia ir tokią versiją – prezidento rinkti susirinkę piliečiai dažnai ne itin nutuokia, kam reikalingas EP rinkimų biuletenis.

„Antrą biuletenį daugelis gauna kaip šuniui penktą koją“, - svarstė pašnekovas.

Tokią teoriją nemaža dalimi patvirtina ir statistika. Pirminiais VRK duomenimis, negaliojančiais pripažinta net 67 tūkst. arba 5,55 proc. visų biuletenių.

„Reiškia, kad žmogus ateina į prezidento rinkimus, gauna tą (europarlamento rinkimų – DELFI) biuletenį, ir jis net nežino, ką su juo daryti“, - sakė I. Zokas.

Kiek antrasis prezidento rinkimų turas išpūtė EP rinkimų aktyvumą? Na, 2009 m. EP rinkimuose iš viso dalyvavo kiek daugiau nei 269 tūkst. rinkėjų. Tiek šiemet balsavo vien už, pavyzdžiui, konservatorius ir V. Tomaševskio bloką. O savo balsą šiemet EP rinkimuose atidavė daugiau nei 1,2 mln. rinkėjų – keturiskart daugiau nei prieš penkerius metus. Didesnis aktyvumas buvo tik pirmuosiuose EP rinkimuose Lietuvoje – 2004 m., kartu vykstant Seimo rinkimams, pilietinę valią išreiškė 1,28 mln. rinkėjų.

V. Gaidys primena Ukrainą

Vladas Gaidys
Tuo tarpu tyrimų bendrovės „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys neslepia esąs suglumęs dėl to, kiek rinkimų rezultatai nutolo nuo sociologinių pranašysčių. Žinomas sociologas prasitarė tebebandtantis suvokti, kur dingo socialdemokratų rinkėjai.

„Jeigu prisiminti 2012 m. Seimo rinkimas, kiek kas atliko apklausų – tai ganėtinai atitiko rezultatą. Šį kartą reikia ieškoti priežasčių“, - kalbėjo V. Gaidys.

Sykiu jis pažymėjo, kad prezidento rinkimų rezultatai su apklausomis sutapo pakankamai tiksliai.

„O šiuo atveju – už socialdemokratus žymiai mažiau buvo“, - stebėjosi sociologas.

Kad D. Grybauskaitė ir antrasis prezidento rinkimų turas prisidėjo prie stulbinančių dešiniųjų rezultatų – jis neabejoja. „Žinoma“, - sakė „Vilmorus“ vadovas.

Dešiniųjų rinkėjų aktyvumas nustelbė socdemų elektoratą – tuo V. Gaidys neabejoja. Viena to priežasčių sociologas įvardija dešiniuosius veikiausiai mobilizavusius Ukrainos įvykius.

„Ukrainos įvykių, Rusijos grėsmės akivaizdoje dešiniosios partijos sustiprėjo“, - sakė „Vilmorus“ vadovas.

Paklaustas, ar Z. Balčyčio sodinimas į du rinkiminius traukinius traktuotinas kaip klaida, pašnekovas teigė neskubantis su tokiomis išvadomis.

Tiek V. Gaidys, tiek I. Zokas neslepia, jog EP rinkimai patenka tarp retų atvejų, kai realūs rinkimų rezultatai taip stipriai skiriasi nuo sociologinių tyrimų.