Apie tai, kaip V. Putinas laikosi žodžio, interviu DELFI papasakojo Krymo totorių lyderis Mustafa Džemilevas, Kryme po aneksijos tapęs persona non grata. Anot jo, vietoj žadėtų papildomų teisių, totoriai patiria priespaudą ir asimiliaciją, o spaudimą dėl Rusijos pilietybės priėmimo patiria kone visi tautiečiai.
Tebesaugo Ukrainos vėliavą
Ryšį su tautiečiais Kryme palaikantis M. Džemilevas DELFI teigė, jog totoriai aneksuotame pusiasalyje patiria didžiulį spaudimą dėl savo proukrainietiškų pažiūrų.
„Krymo totoriai yra labai nepatogioje padėtyje, kadangi jie labiausiai iš visų priešinasi šiam okupaciniam režimui. Jie nepripažįsta okupantų, vienintelis pastatas Krymo teritorijoje, kur tebekabo Ukrainos vėliava, yra Medžliso (totorių parlamento – DELFI) rūmai. Valdžia bando (totorius – DELFI) skaldyti, siūlydama pareigas. Iš kitos pusės – daro spaudimą, jei jie nepripažįsta Rusijos valdžios ir nepriima Rusijos pilietybės“, - kalbėjo totorių lyderis.
Tapo užsieniečiais savo žemėje
Pasak jo, Rusijos pilietybės priimti nenorintys totoriai sulaukia įvairių grasinimų. Pavyzdžiui, kad bus sužlugdyti jų verslai.
„Ir apskritai – pagal jų normas, visi turi tapti Rusijos piliečiais, o kas pilietybės nepriima – užsieniečiai. Krymo totoriai – tikrieji Krymo gyventojai (iki 1944 m. sovietinio režimo įvykdytų tremčių Krymo totoriai sudarė daugumą pusiasalio populiacijos – DELFI). Ir jeigu jie nepriima pilietybės, reiškia – jie tampa užsieniečiais savo pačių žemėje.
Tai reiškia, kad jiems bus išduodami tik 90 dienų leidimai gyventi (Kryme – DELFI). Po to jie turės išvažiuoti, pusmetį kur nors gyventi, ir tik po to galės grįžti ir vėl prašyti leidimo čia gyventi dar 90 dienų“, - nepavydėtiną tautiečių padėtį nupasakojo M. Džemilevas.
Paklaustas, ar tokia situacija primena tremtį, pašnekovas trumpai atsiduso: „Taip“.
„Tokio chamizmo Krymo istorijoje labai seniai nebuvo. Nuo tremčių laikų. Tiesa, Ukrainos teisė numato, kad jeigu žmogus pats raštiškai neatsisako Ukrainos pilietybės, jis ją išsaugo. Tačiau Rusijos Dūma neseniai priėmė įstatymą, pagal kurį už antrosios pilietybės nuslėpimą taikoma baudžiamoji atsakomybė. Toks štai žiaurus diktatas“, - tęsė Krymo totorių lyderis.
Nepakeisi pilietybės – lėksi iš universiteto
Pasak M. Džemilevo, totoriai dėl Ukrainos išsižadėjimo spaudžiami visur. Vietos aukštąsias mokyklas lankantis totorių jaunimas – ne išimtis.
„Pavyzdžiui, universitetuose vaikus verčia rašyti pareiškimus dėl Ukrainos pilietybės atsisakymo. Jeigu nerašo – grasina išmesti iš universiteto“, - sakė totorių lyderis.
„Kryme išsaugoti savo žmogišką, tautinį orumą pastaruoju metu praktiškai neįmanoma“, - pridūrė M. Džemilevas.
Pasak jo, daugelis neskuba reaguoti į spaudimą dėl pilietybės. Tačiau totorių lyderis teigia suprantantis nepavydėtiną tautiečių padėtį – esą dėl to bendruomenė kol kas susilaiko nuo raginimų priešintis ir išsaugoti ukrainietiškus pasus.
„Mes griežtai neraginame nepriiminėti Rusijos pilietybės. Bet daugelis tikisi, kad kai status quo bus atstatytas, Ukrainos valdžia supras, dėl ko jie buvo priversti priimti Rusijos pilietybę“, - sakė M. Džemilevas.
Kokį status quo totorių lyderis turi omenyje? Anot jo, vis dar tikimasi, kad Krymas bus sugrąžintas Ukrainai.
„Kiek tai (Krymo okupacija – DELFI) tęsis, neaišku. Tai priklauso, žinoma, nuo Vakarų šalių aktyvumo. Pirmiausiai – nuo valstybių-garantų, kurios mums laidavo saugumą ir teritorinį vientisumą“, - primindamas Rusijos pamintus tarptautinius susitarimus teigė M. Džemilevas.
V. Putino pažadai kelia juoką
Skelbdamas Krymo aneksiją, V. Putinas vieną po kitos laidė sparnuotas frazes apie visų pusiasalio tautų lygybę, pagarbą totoriams ir t.t. Dabar Rusijos lyderio leksika jau pasikeitusi.
„Aš suprantu, kad yra žmonių, kurie, reikia pripažinti, daug nuveikė Krymo totorių labui, ištisus dešimtmečius kovojo dėl jų teisių. Bet mes visi turime suvokti, kad šiandien Krymo totorių interesai susiję su Rusija, su Rusijos Federacija, ir negalima ginti kitų, trečiųjų valstybių interesų naudojantis Krymo totoriais. Tai tik pakenks tautai“, - susitikime su totoriais praėjusią savaitę pareiškė V. Putinas.
DELFI priminus V. Putino pažadus, M. Džemilevas neslėpė ironijos.
„Niekas jo pažadų rimtai netraktavo“, - sakė totorių lyderis.
Pasak jo, aneksuotas Krymas jau tapo didžiule našta Rusijos ekonomikai. Visų pirma dėl to, kad regiono užgrobimas sužlugdė pagrindinį jo pragyvenimo šaltinį – turizmą.
„Pagrindinis pajamų šaltinis – turizmas – jau, galima sakyti, praktiškai mirė. Nes į okupuotą teritoriją mažai kas nori važiuoti. 60 proc. turistų visada buvo iš Ukrainos. Dabar jie neatvažiuoja dėl sienos. Ir lėktuvai neskraido. Nebent per Maskvą. Žodžiu, tokia štai situacija. Ir netgi tie, kurie buvo labai prorusiškai nusiteikę, jau pradeda dvejoti“, - sakė M. Džemilevas.
Krymą grąžino į „marazmatišką sovietmetį“
Okupuotame Kryme totorių lyderis turi ypatingą statusą. Jis savame krašte nepageidaujamas.
„Esu persona non grata, manęs ten neįleidžia. Gegužės 19 d. uždraudė miesto centre organizuoti renginius, apsupo šarvuočiais, kariais. Tiesa, jie (totoriai – DELFI) susirinko miesto pakraštyje, vis vien atėjo apie 15-20 tūkst. žmonių. Priėmė rezoliuciją, be kita ko, reikalaujančią atšaukti man draudimą įvažiuoti į Krymą. Bet rusai viską daro įžūliai, užuot elgęsi pagal taisykles“, - atsiduso M. Džemilevas.
Paskutinįsyk Kryme jis lankėsi prieš daugiau nei mėnesį, balandžio 19 d. Gegužės 3 d. totorių lyderis mėgino sugrįžti, bet nesėkmingai. O jo pasitikti atvykę Krymo gyventojai – iš viso 10 žmonių – už ši savo demaršą nubausti piniginėmis baudomis.
„Atėjo į sovietmetį panašūs laikai. Demokratijos lygis maždaug toks pat – sovietinis. Į Ukrainos vėliavas jie reaguoja kaip bulius į raudoną audeklą. Į Krymo totorių vėliavas – ne taip“, - sakė M. Džemilevas.
Palyginimu su sovietmečio DELFI pašnekovas neapsiribojo. Pasak jo, Krymas grąžintas ne tik į sovietinius laikus, bet ir į vieną prastesnių šio laikmečio epochų.
„Netgi sakyčiau, kad grįžtą į ne pačių geriausių laikų Sovietų sąjungą. Sakykim, į marazmatišką Leonido Brežnevo periodą – toli gražu ne į perestroiką“, - reziumavo M. Džemilevas.