Tuo tarpau Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) teigia neturinti informacijos, kad buvęs V. Janukovičius būtų plovęs pinigus Lietuvoje. "FNTT neturi informacijos apie minimus spaudoje faktus, susijusius su Ukrainos subjektais, ir ikiteisminio tyrimo neatlieka", - sakė FNTT Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus viršininkas Igoris Kržečkovskis.
Pagal Pinigų plovimo prevencijos įstatymą visi Lietuvoje veikiantys bankai informuoja FNTT apie bet kokias operacijas, jei suma viršija 50 tūkst litų. Už šio įstatymo nesilaikymą numatytos įvairios sankcijos, gresia netgi baudžiamoji atsakomybė, bankas gali netekti licencijos užsiimti veikla Lietuvoje.
Teigiama, kad Lietuvoje "išplauta" 130 mln. JAV dolerių
Ukrainos vidaus reikalų ministras Jurijus Lucenka trečiadienį internete laikraščio "Ukrainskaja pravda" svetainėje atsakydamas į skaitytojų klausimus, pareiškė, kad prorusiško kandidato į šalies prezidento postą Viktoro Janukovičiaus rinkimų kampanijai skirti 130 mln. JAV dolerių buvo išplauti Lietuvoje.
Ukrainos vidaus reikalų ministro teigimu, esą tiek pinigų viename mūsų valstybės banke prieš rinkimus sugebėjo išgryninti vienas kandidato atstovas.
J.Lucenka neatmeta galimybės, kad Regionų partijos lyderiui, buvusiam premjerui ir kandidatui į šalies prezidentus Viktorui Janukovičiui gali būti iškelta baudžiamoji byla.
Pasak ministro, V.Janukovičiui byla gali būti iškelta "kaip vienam iš pagrindinių pažeidimų per rinkimus organizatorių, bet anaiptol ne už jo vaidmenį per rinkimų kampaniją".
"Man susidarė įspūdis, jog mes aptikome pagrindinį kanalą, maitinusį valdžios remiamo kandidato rinkimų kampaniją, - vadinamuosius labdaros fondus, - pabrėžė J. Lucenka. - Iš anksto nerodysiu pirštu, bet vien tik kompanijoje "Smereka" buvo sukaupti 699 milijonai grivinų (daugiau kaip 130 milijonų dolerių), kurie nedelsiant buvo pervesti į Lietuvą. Ten juos grynaisiais atsiėmė fizinis asmuo".
Prokurorai abejoja
Pasak dienraščio "Respublika", Lietuvos pareigūnai ketvirtadienį neturėjo žinių, kad per Lietuvos bankus būtų plautos milijoninės sumos, nors apie visas finansines operacijas, siekiančias bent 50 tūkst. litų, bankai privalo pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT).
Pagal Pinigų plovimo prevencijos įstatymą visi Lietuvoje veikiantys bankai informuoja FNTT apie bet kokias operacijas, jei suma siekia 50 tūkst litų ar daugiau. Už šio įstatymo nesilaikymą numatytos įvairios sankcijos, gresia netgi baudžiamoji atsakomybė, bankas gali netekti licencijos užsiimti veikla Lietuvoje.
Todėl generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis ketvirtadienį "Respublikai" sakė abejojantis ukrainiečių ministro pateikta informacija.
"Tai negalėjo įvykti. Bankas turėjo pranešti FNTT, o ši tarnyba būtų pradėjusi tyrimą. Tačiau tokio ikiteisminio tyrimo nėra", - samprotavo G.Jasaitis.
Užsienio reikalų ministras A.Valionis neinformuotas
Kijeve viešinčiam užsienio reikalų ministrui Antanui Valioniui ketvirtadienį dar nebuvo pranešta, kad Lietuva minima tiriant V.Janukovičiaus rinkimų kampanijos finansavimą.
Pasak A.Valionio patarėjos Violetos Gaižauskaitės, kartu su ministru dalyvavusios susitikimuose Kijeve, nė viename pokalbyje su oficialiais Ukrainos asmenimis apie tai nebuvo nė užsiminta.
Per spaudos konferenciją interneto laikraščio "Ukrainskaja pravda" svetainėje trečiadienio vėlų vakarą Ukrainos vidaus reikalų taip pat pranešė, kad baudžiamoji byla gali būti iškelta ir dabartiniam šalies prezidentui Viktorui Juščenko bei jo bendražygiams, jeigu bus nustatyta jų kaltė bylose, susijusiose su agrarinio banko "Ukraina" bankrotu, vaikų mokymu užsienyje šio banko sąskaita, dalyvavimu dujotiekio Odesa-Brodai statyboje be techninio ir ekonominio pagrindimo.
"Galimas dalykas, kad tokių kaltinimų bus. Bet tai - prokuratūros organų prerogatyva", - pabrėžė J. Lucenka.