Tai reiškia, kad šios Velykos jau 40-osios, kai A. Garkauskas Kristaus Prisikėlimo šventę pasitinka katedros varpinėje.

Funkcionierių „pamokos“

Šiemet 66-ąjį gimtadienį paminėsiantis A. Garkauskas užaugo visai šalia katedros, Vilniaus gatvėje, kur šiuo metu įsikūrusi „Benelių užeiga“. Užaugęs religingoje šeimoje, būdamas 10 metų vaikas, jis pirmą kartą pradėjo patarnauti mišiose. Tačiau tai truko neilgai – 1960 metais, būtent prieš Šv. Velykų mišias pranešta, kad vaikams uždrausta patarnauti mišioms.

„Žinojome, kad per tas Velykas turėjome vilktis naujas, iš Italijos atvežtas sutanas. Viskas buvo paruošta. Labai nuliūdome, kai pranešė, kad vaikams uždrausta patarnauti mišioms“, - DELFI teigė A. Garkauskas.

Vėl patarnauti mišioms kaunietis galėjo tik sulaukęs pilnametystės – 1966 metais. Po ketverių metų aktyviai sportavęs A. Garkauskas įstojo į tuometinį Lietuvos kūno kultūros institutą (LKKI), tačiau ir vėl susidūrė su sovietų funkcionieriais.

Vos tapus LKKI studentų A. Garkauskas tapo savo grupės seniūnu, tačiau jį patarnaujantį mišiose pamatė, kaip jis pats sako, „savi skundikai“. Beje, ir šiandien tų funkcionierių pavardės puikiai žinomos Lietuvoje.

„Po šio įvykio mane iškart pašalino iš seniūno pareigų, norėjo „perauklėti“. Netrukus sulaukiau ultimatumo – arba patarnavimas mišiose, arba mokslai. Norėjau baigti studijas, todėl buvau priverstas nebetarnauti mišiose“, - prisimena A. Garkauskas.

Tačiau kaunietis ir toliau dalyvavo Šv. Mišiose. Tiesa, slaptai – apeigas kiekvieną sekmadienį stebėjo iš katedros balkono, kuris yra ties pagrindiniu altoriumi. Be to, padėjo atlikti ir kitus darbus – taisė katedros stogą ir panašiai.

Jau vedęs ir sulaukęs pirmo sūnaus, 1974 metais, A. Garkauskas sulaukė tuometinės bažnyčios valytojos vienuolės Rožės, švelniai vadinamos Rožele, pasiūlymo – skambinti varpus. Kaunietis pasiūlymą priėmė. Siaurais laiptais „skambintojai“ slaptai lipdavo į varpinę, kur per Šv. Velykas kviesdavo tikinčiuosius į mišias. Šiuo metu vienuolė Rožė dėl amžiaus ir sveikatos problemų jau nebegali organizuoti varpų skambinimo procedūros. Šias pareigas perėmė A. Garkauskas.

„Žmonės, per Šv. Velykas skambinę varpais, nuolat keitėsi. Buvo tokių, kurie skamibino ilgą laiką, buvo ir tokių, kurie nuolat keitėsi. Apskaičiavau, kad šios Šv. Velykos buvo 40-osios, kai skambinau varpais“, - DELFI pasakojo A. Garkauskas.

Sistema neveikia

Gali skambėti keistai, tačiau per visus 40 metų A. Garkauskas pačius varpus matė vos du kartus.

Paprastai kalbant, varpų skambinimas nėra sudėtingas procesas – tiesiog reikia ritmiškai tempti iš lubų nuleistą virvę, kur sujungta su varpais. Patys varpai ir maždaug 10 metrų virš skambinančiųjų galvų ir jų dėl lubų nesimato. Tačiau, jei virvė bus traukiama per stipriai – varpas gali apsiversti. Būtent tokiu būdu A. Garkauskas ir pamatė varpus, kai teko taisyti kitų klaidas ir atversti apsivertusius varpus.

Kauno arkikatedroje iš viso yra keturi varpai. Be to, kadaise bandyta įdiegti elektroninę varpų skambinimo sistemą, tačiau iki šiol ji taip ir nepradėjo veikti.

A. Garkauskas prisimena, kad dėl oro sąlygų varpai per Šv. Velykas nesuskambo du ar tris kartus. Darganotu oru procesija švenoriuje nėra rengiama arba apsiribojama vienu ratu aplink katedrą, vietoje įprastų trijų.

„Kiek prisimenu, ilgiausiai teko skambinti apie 35 minutes. Laikas priklauso nuo to, kiek laiko aplink katedrą eis procesija“, - sako A. Garkauskas. Kada laikas baigti skambinti, stebima per varpinės langus – kai procesija įžengia į bažnyčią, nutyla ir varpai.

Šeimos tradicija

Įdomu, kad kiekvienas varpas turi savo vardą. Pats didžiausias 5 tonas sveriantis varpas pavadintas Šv. Petro ir Šv. Pauliaus vardu. Šį varpą skambina du žmonės. Kitus du – po vieną žmogų.

Todėl, kad Šv. Velykas suskambėtų visi varpai, reikia mažiausiai penkių žmonių. Pažįstamų ratą pamažu pakeitė A. Garkausko šeima – skambino du sūnūs ir dukra, dabar prisijungė ir anūkai.

Beje, visą gyvenimą A. Garkauskas dirbo pedagogu – kūno kultūros mokytoju ir stalo teniso treneriu. Kauniečio dukra Rūta Paškauskienė 2008 metais tapo Europos stalo teniso čempione ir yra geriausia visų laikų Lietuvos stalo teniso žaidėja.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (106)