Kalbėdamas Seime vykstančioje diskusijoje dėl pilietinės gynybos jis pažymėjo, jog net pats nežinotų, kur prisistatyti karo atveju, o visuomenės neinformuotumas yra viena iš esminių problemų.
„Esminė problema - jei kyla karas, kur eiti? Reikia rengtis atremti priešo puolimą, modeliuoti situaciją į ateitį. Visuomenė turi žinoti, ką jai reikia daryti, iki tam tikrų įvykių“, - sakė M.Nefas.
Kaip vieną problemų jis įvardijo ir tai, jog žmonės gynybą suvokia kaip išskirtinai kariuomenės kompetencija, nuošalyje palikus pačią visuomenę.
„Reikia kovoti su siauru požiūriu, kad krašto apsaugos sistema - tik kariuomenė“, - pridūrė M.Nefas, kalbėdamas liberalų surengtoje diskusijoje.
Jis pripažino, jog Šaulių organizacijos galimybės irgi nėra iki galo išnaudojamos, dėl stereotipinio požiūrio, kad šaulys turi būti tolygus kariui. „Stereotipinis įsivaizdavimas, kad šaulys - tai karys, kuriam reikia lakstyti po mišus, kažkas duos ginklą ir panašiai“, - kalbėjo Šaulių sąjungos atstovas, pažymėjęs, jog noras gintis turįs būti instinktyvus.
Vėliau penktadienį Vilniaus Gedimino pilies bokšte priesaiką davė nauji Lietuvos šaulių sąjungos nariai.
Prasidėjus Rusijos agresijai išaugo susidomėjimas Lietuvos šaulių sąjunga - į Vilniaus šaulių kuopą pastarąjį mėnesį kreipėsi 50 kandidatų. Didžioji jų dalis penktadienį duos Lietuvos šaulio priesaiką.
Tarp naujokų, kurie prisieks Vilniaus Gedimino pilies bokšte, yra verslininkų, teisininkų, ekonomistų, fizikų, elektronikos inžinierių, valstybės tarnautojų, politikų, žurnalistų.
1919 metais įkurta Lietuvos šaulių sąjunga yra valstybės remiama savanoriška sukarinta pilietinės savigynos asociacija, padedanti užtikrinti valstybės nacionalinį saugumą.
Prisiekė 60 naujokų
Penktadienį Vilniuje, ant Gedimino kalno, prisiekė 60 šaulių, jie papildė Vilniaus šaulių kuopos gretas.
Iškilminga priesaikos ceremonija įvyko minint 24-ąsias Vilniaus šaulių kuopos atsikūrimo metines, pranešė Vilniaus šaulių kuopos vadas Mindaugas Balčiauskas.
Tarp prisiekusių naujokų yra verslininkų, teisininkų, ekonomistų, fizikų, elektronikos inžinierių, valstybės tarnautojų, politikų, žurnalistų.
Iki šiol Vilniaus šaulių kuopoje buvo apie pusantro šimto narių. Penktadienį prisiekus naujokams, jų skaičius išaugo iki daugiau nei dviejų šimtų.
Susidomėjimas Lietuvos šaulių sąjunga ypač padidėjo prasidėjus Rusijos agresijai Ukrainoje.
Atsižvelgdama į naujas grėsmes, Vilniaus šaulių kuopa ketina įsteigti atskirus skyrius, kurie rūpinsis informacine ir kibernetine gynyba bei visuomenės švietimo klausimais.
1919 metais įkurta Lietuvos šaulių sąjunga yra valstybės remiama savanoriška sukarinta pilietinės savigynos asociacija, padedanti užtikrinti valstybės nacionalinį saugumą.
Pirmoji Vilniaus šaulių priesaika, po sovietų okupacijos atkūrus Šaulių sąjungą, įvyko Gedimino pilies bokšte 1990 metų balandžio 19 dieną. Tuomet prisiekė 33 šauliai.