Rezoliucijoje opozicijos atstovai paragino skirti ne tik daugiau dėmesio kovai su korupcija, slaptos informacijos apsaugai bei visuomenės švietimui apie NATO, bet ir palaikyti gerus santykius su investuotojais, visų pirma "Mažeikių naftą" valdančia JAV bendrove "Williams International".
"Suprasdamas ypatingą, nacionalinio saugumo prasme, naftos, dujų, energetikos sričių svarbą, Seimas ragina Vyriausybę ir "Mažeikių naftą" dirbti išvien, dedant gerus pamatus Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Amerikos Valstijų ekonominiam bendradarbiavimui", - teigiama rezoliucijos projekte.
Tėvynės sąjungos - konservatorių frakcijos seniūnas Andrius Kubilius pažymėjo, jog šiuo metu Vyriausybės ir JAV bendrovės santykiai klostosi klaidingai. Kaip žinoma, Vyriausybė ir JAV bendrovė pastaruoju metu ginčijasi dėl tarpusavio įsipareigojimų vykdymo.
Seimo NATO reikalų komisijos pirmininkas Vaclavas Stankevičius taip pat pritarė opozicijos akcentuojamiems geriems santykiams su Vakarų investuotojais.
"Aš norėčiau, kad mes, Seimo nariai, suprastume vieną dalyką: investuotojai iš Vakarų nėra mūsų oponentai, o mūsų partneriai. Jeigu mes tai suprasime ir duosime atitinkamą signalą Vyriausybei, tada tikrai viskas bus tvarkoje", - teigė V.Stankevičius.
"Ir tada Vyriausybė kartu su mūsų partneriais atitinkamai ir dirbs", - pridūrė jis. Be to, jis pažymėjo, jog Lietuvos integracijai į NATO galėtų pakenkti ir abejonės dėl gynybos išlaidų.
"Mano manymu, viena iš lemtingų klaidų būtų, jeigu mes ir toliau eskaluosime (gynybos - BNS) biudžetą ir sakysime, kad tai yra per daug", - sakė NATO komisijos pirmininkas.
Kaip žinoma, pagrindinės politinės partijos yra pasirašiusios susitarimą, kuriuo įsipareigojo iki 2004 m. skirti gynybai ne mažiau kaip 2 proc. BVP. Tokios lėšos yra numatyta ir kitų metų biudžeto projekte, kuriam Seimas ketvirtadienį pritarė po svarstymo.
Rezoliucijos nuostatos, siejančios valdžios santykius su JAV bendrove ir šalies integracija į NATO, supykdė kai kuriuos valdančiosios koalicijos atstovus. "Vienos įmonės situaciją sutapatinti su valstybe yra daugiau negu nekorektiška", - pažymėjo V.Andriukaitis.
Jis pareiškė, jog rezoliucijos projektas parengtas "neprofesionaliai ir skubotai" bei paragino po Naujų metų surengti atskirą diskusiją dėl Lietuvos stojimo į NATO, pakviečiant į ją prezidentą, Vyriausybės bei diplomatinio korpuso narius.
"Šaltojo karo epochos pabaiga galutinai keičia visą situaciją", - pareiškė jis, pažymėdamas, jog būtina įvertinti pasikeitusius Rusijos ir NATO santykius. Kitas valdančiosios daugumos atstovas - Socialdemokratinės koalicijos frakcijos seniūnas Juozas Olekas - akcentavo gerų kaimyninių santykių svarbą integruojantis į NATO.
"Aš manau, kad šiame integracijos procese turime garantuoti tiek vidaus, tiek santykių su kaimynais stabilumą", - pažymėjo J.Olekas.
"Iš tiesų dvi pagrindinės politinės nuostatos pilnai sutampa - tai yra integracija į NATO ir Europos Sąjungą (ES), o geros kaimynystės nuostata, kuri šiandien jungia valdančiąją koaliciją Seime, yra būtina ir tiems, kurie save įvardina opozicija", - pareiškė Naujosios sąjungos (NS, socialliberalų) frakcijos narys Gediminas Dalinkevičius.
Seimo delegacijos NATO parlamentinėje asamblėjoje narys Algirdas Gricius pareiškė turįs vilties, kad Seimui pavyks rasti bendrą sprendimą ir priimti rezoliuciją. Pasak jo, tai duotų signalą NATO ir kitų pasaulio valstybių parlamentams, jog "Lietuva yra rimtai nusiteikusi tapti NATO nare su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis".
Konservatorius Vytautas Landsbergis pasiūlė rezoliuciją dėl narystės NATO priimti kartu su rezoliucija dėl integracijos į ES. Seimas yra numatęs surengti diskusiją dėl integracijos į ES gruodžio 18 d.