Ketvirtadienį Seime spaudos konferenciją surengę frakcijos iniciatoriai apgailestavo, kad partijos valdyba nesuprato jų deklaruojamų tikslų ir teigė esą įsitikinę, kad frakcija vėliau vis dėlto bus užregistruota.

Pasak vieno iš frakcijos iniciatorių - LLS Kauno rajono skyriaus nario Andriaus Anfimovo, vienas iš pagrindinių frakcijos veiklos tikslų - siekti didesnio partijos vadovybės "įsiklausymo" į eilinių partijos narių nuomonę, neleisti LLS tapti "vienos asmenybės partija".

"Nenorime, kad į partijos narius būtų žiūrima, kaip į kareivius", - pažymėjo kitas frakcijos iniciatorius, Seimo narys Vladas Žalnerauskas. "Nenorėtume, kad LLS būtų traktuojama kaip Eugenijaus Gentvilo (dabartinio LLS pirmininko - BNS) ar R.Pakso partija", - pridūrė A.Anfimovas.

Tačiau jis pripažino, jog dauguma Liberalių reformų frakcijos narių yra R.Pakso šalininkai. "Nematau reikalo slėpti, kad dauguma mūsų frakcijos narių yra R.Pakso šalininkai", - sakė A.Anfimovas. Tačiau frakcijos iniciatoriai teigė neketiną kovoti prieš dabartinę partijos vadovybę ar kvestionuoti jos teisėtumo.

"Mūsų frakcijos nariai neeilinio kongreso rezultatus laiko teisėtais ir pripažįsta teisėtai išrinktą vadovybę", - pažymėjo V.Žalnerauskas. Spalio pabaigoje vykusiame neeiliniame LLS kongrese partijos pirmininku buvo išrinktas eksministras E.Gentvilas, vadovavęs liberalams ir iki R.Pakso.

Rugsėjį R.Paksas buvo priverstas daugumos partijos tarybos narių spaudimu atsistatydinti iš partijos pirmininkų. Kai kurie liberalai jį kaltino valdančiosios Naujosios politikos koalicijos iširimu. Liberalių reformų frakcijos iniciatoriai pripažino, jog šis R.Pakso atstatydinimas tapo frakcijos kūrimo priežastimi.

Jie yra įsitikinę, jog LLS valdyba vis tiek ateityje turės įregistruoti Liberalių reformų partiją. "Noriu pabrėžti, jog frakcija yra. Partijos įstatų rėmuose ji sieks savo tikslų. Aš manau, kad su ja negalima nesiskaityti", - sakė V.Žalnerauskas.

"Valdybos laukia du keliai - arba įregistruoti frakciją, arba šaukti neeilinį suvažiavimą, kuriame būtų uždrausta kurti partines frakcijas", - pažymėjo A.Anfimovas. Pasak V.Žalnerausko, frakciją įkūrė per 60 LLS narių, o dar apie 150 liberalų pareiškė norą įstoti į frakciją.

Jo teigimu, Liberalių reformų frakcijai be jo priklauso trys Seimo nariai: Henrikas Žukauskas, Egidijus Skarbalius, Eugenijus Maldeikis, Vladas Žalnerauskas. BNS žiniomis, Liberalių reformų frakcijai taip pat priklauso parlamentaras Juozas Matulevičius ir Jonas Lionginas.

Frakcija savo pirmininku išrinko LLS Šiaulių skyriaus narį Valentiną Mazuronį. LLS turi kelis tūkstančius narių, jos frakcijoje Seime - 34 nariai.

LLS valdybos nariai trečiadienį siūlė Liberalių reformų frakcijos kūrėjams pasivadinti "pragmatikų" arba "vidinių reformų" frakcija, nes dabartinis jos pavadinimas neatitinka frakcijos keliamų tikslų. Be to, frakcijos iniciatoriams pasiūlyta pakeisti kai kuriuos nuostatų punktus.

Valdybos narių nuostabą sukėlė Liberalių reformų frakcijos nuostatuose įrašytas ketinimas "rengti ir vykdyti rinkimų kampaniją", nors tai turėtų būti pačios partijos prerogatyva.

Dėl šio ir kitų dviprasmiškų frakcijos nuostatų teiginių, jos iniciatorių valdybos posėdyje buvo tiesiai paklausta, ar jie neketina kurti naujos partijos. BNS šaltinių teigimu, frakcijos iniciatoriai tai neigė. Spalio mėnesį buvęs LLS pirmininkas R.Paksas Liberalių reformų frakcijos kūrimą pavadino "sveikintina iniciatyva".

"Žmonės yra sunerimę ta veikla, kokia dabar yra Liberalų sąjungoje, dėl kartais nesilaikomų įstatų. Manau, kad žmonės tai pastebi ir nori užsitikrinti galimybę spręsti problemas, dėl kurių jie atėjo į partiją, o ne dalyvauti vienose ar kitose intrigose", - tuomet teigė R.Paksas.

Jo nuomone, frakcijos kūrimas nereiškia partijos skilimo. Spalį pralaimėjęs partijos pirmininko rinkimus ir atsistatydinęs iš Liberalų frakcijos seniūnų, R.Paksas viešame laiške partiečiams teigė neketinąs pasitraukti iš partijos ar ją skaldyti.

Nors ir pats R.Paksas, ir Liberalių reformų frakcijos nariai neigia, jog frakcijos kūrimas reiškia partijos skilimą, modernios Lietuvos politikos istorijoje daugiau yra priešingų pavyzdžių.

1999 metais tuometinėje Lietuvos socialdemokratų partijoje (LSDP) susikūrus "Socialdemokratijos 2000" frakcijai, suaktyvėjo vidaus kova, ir Rimanto Dagio vadovaujami "dutūkstantininkai" buvo priversti palikti Vytenio Andriukaičio vadovautą LSDP bei sukurti naują partiją - "Socialdemokratija 2000".

Panašiai 1999 metais situacija klostėsi ir tuometinėje Krikščionių demokratų partijoje, kur partijos daugumai oponavusi grupė suformavo Krikščioniškosios demokratijos bloką, ir jo pagrindu buvo įsteigta Moderniųjų krikščionių demokratų sąjunga.

1999 metais Tėvynės sąjungai (Lietuvos konservatoriams, TSLK) privertus ekspremjerą Gediminą Vagnorių pasitraukti iš partijos, šis politikas 2000 metais Seime subūrė 12 narių Nuosaikiųjų konservatorių frakciją, į kurią atėję parlamentarai buvo pašalinti iš TSLK.

Prieš porą metų dabartinis parlamentaras centristas Gintaras Šileikis buvo įkūręs Reformų frakciją Centro sąjungoje, tačiau šis politinis darinys realios politinės kovos neatspindėjo. Nė vieni iš "atskalūnų" didesnio politinio svorio neįgijo.