"Sankcijų kalba yra kraštutinė priemonė, kai negirdimi raginimai, reikalavimai sustoti, sustabdyti karinę, politinę eskalaciją. Bet kartu tai yra tam tikras signalas, kad tarptautinė bendruomenė, šiuo atveju ES, tikrai netoleruos to, kas vyksta", - naujienų agentūrai ELTA telefonu iš Briuselio teigė užsienio reikalų ministras L. Linkevičius.
ES šalių užsienio reikalų ministrai po sekmadienį Kryme surengto referendumo dėl pusiasalio atsiskyrimo nuo Ukrainos ir prisijungimo prie Rusijos Federacijos nusprendė 21 pareigūnui iš Rusijos ir Ukrainos įvesti sankcijas.
Pareigūnų, kuriems ES ministrai paskelbė sankcijas, sąrašas bus paskelbtas oficialiajame ES leidinyje, kuris leidžiamas kiekvieną darbo dieną. Tačiau diplomatai jau užsiminė, kad 13 pareigūnų yra iš Rusijos ir aštuoni - iš Ukrainos Krymo regiono.
"Tai yra Ukrainos, Krymo regiono administracija, o iš Rusijos pusės - asmenys, kurie dalyvavo vykdant neteisėtus aktus arba priimant sprendimus. Tai yra Dūmos atstovai, Rusijos parlamento atstovai, ginkluotųjų pajėgų vadovybė, kuri betarpiškai dalyvavo šiuose veiksmuose", - sakė L. Linkevičius.
Lietuvos diplomatijos vadovas atkreipė dėmesį, kad šis sąrašas nėra baigtinis, ir nedviprasmiškai leido suprasti, kad, jei situacija toliau blogės, jis gali papilnėti dar šią savaitę, kai į susitikimą Briuselyje rinksis ES vadovai. Tuomet esą gali būti svarstomos ir kitos priemonės.
Užsienio reikalų ministras teigė, kad pirmadienį dar nebuvo kalbėta apie ginklų embargą kaip galimą sankciją. "Bet (apie tai - ELTA) buvo užsiminta, kaip galimą reagavimo variantą netolimoje ateityje", - sakė L. Linkevičius.
ES šalių ministrai susitikime dalyvavo po to, kai prorusiška vadovybė Kryme pranešė, kad sekmadienį įvykusiame "referendume" už atsiskyrimą nuo Ukrainos pasisakė 97 proc. rinkėjų, regionas paskelbtas nepriklausomu.
Kijevas, JAV ir ES pareiškė, jog nepripažįsta "referendumo". Be kita ko, ES pasmerkė balsavimą kaip neteisėtą ir Maskvos tarptautinių įsipareigojimų dėl Ukrainos teritorinio vientisumo išsaugojimo pažeidimą.
"Vadinamasis "referendumas" jau yra įvertintas kaip neteisėtas aktas, tačiau ne mažiau svarbu yra užkirsti kelią tolesnei eskalacijai, nes mes matome įvairių simptomų Rytų Ukrainoje, kur yra inicijuojami tam tikri konfliktai. Prisidengiama tuo, kad reikia ginti rusakalbių teises, nors, kiek mes žinome, Ukrainoje niekada dėl to nebuvo problemų, tačiau tai tampa priežastimi netgi galimai invazijai. Politiškai mūsų tikslas yra sustabdyti šitą eskalaciją, kad Rusija pati savęs nestumtų į dar didesnę izoliaciją", - sakė L. Linkevičius.
Antradienį Lietuvoje ir Lenkijoje lankysis JAV viceprezidentas Džo Baidenas (Joe Biden). Jo vizitų tikslas yra konsultacijos dėl veiksmų remti Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą bei patvirtinti kolektyvinės gynybos įsipareigojimus, remdamasi Baltųjų rūmų pranešimu informuoja naujienų tarnyba CNN.
Lietuvos užsienio reikalų ministras pasisakė už tai, kad JAV ir ES daugiau konsultuotųsi krizės Ukrainoje klausimais.
"JAV greičiau priima sprendimus, kadangi nacionališkai tai trumpiau užtrunka, nei derinti pozicijas su visais. Tai yra faktas, kad konsultacijos vyksta, bet norėtųsi to daugiau. Yra labai malonu, kad viceprezidentas tarp sostinių Europoje pasirinko Vilnių. Matyt, reikia daryti prielaidą, kad vertina mūsų nuoseklią poziciją. Šis susitikimas bus išnaudotas koordinavimui ir pozicijų derinimui įvairiais klausimais - ir regiono saugumo, bet taip pat ir kalbant apie taktiką Ukrainos atžvilgiu", - sakė L. Linkevičius.