"Konsensusas bus labai sudėtingas", - ketvirtadienį BNS pripažino darbo grupei vadovaujantis Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Alvydas Sadeckas.

Vieno darbo grupės nario, nenorėjusio būti įvardytu, teigimu, įstatyme numatyti tik "kosmetiniai pakeitimai", nesprendžiantys pagrindinės problemos - laisvo priėjimo prie Lietuvoje saugomų sovietinių specialiųjų tarnybų archyvų.

Dabar galiojantis įstatymas numato priėjimo prie Ypatingajame archyve saugumų dokumentų 70 metų apribojimą, bet gavę specialius leidimus juos gali tyrinėti mokslininkai.

Darbo grupei vadovaujantis A.Sadeckas teigia, jog šios nuostatos neleidžia atsisakyti Asmens duomenų apsaugos įstatymas, parengtas atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktus.

Istorijos instituto direktorius Alvydas Nikžentaitis BNS teigė, jog Asmens duomenų apsaugos inspekcijos atstovai yra pasirengę daryti nuolaidų, atsižvelgiant į istorinių tyrimų specifiką.

Tačiau, pasak jo, turėtų išlikti apribojimai viešinti informaciją, susijusią su asmenų sveikata, seksualiniu ar šeimyniniu gyvenimu.

A.Nikžentaičio teigimu, darbo grupėje vyksta "mentalitetų karas": vieni rūpinasi, jog Dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatos būtų suderintos su kitais įstatymais, kiti ragina atsižvelgti į visuomenės interesą žinoti. Pats jis mano, jog įstatymas turėtų atitikti visuomenės interesą.

"Mes turime atsižvelgti į visuomenės interesą ir ieškoti kompromiso", - sakė Istorijos instituto direktorius.

Grupė Lietuvos intelektualų, tarp jų ir žymūs šalies istorikai, yra paraginę šalies vadovus atšaukti naujos redakcijos Dokumentų ir archyvų įstatymą. Taisyti įstatymą paragino ir prezidentas Valdas Adamkus.

Seime yra užregistruotos opozicinės Tėvynės sąjungos frakcijos nario Jurgio Razmos pataisos, kuriose siūloma per dvejus metus paskelbti internete visą, tik su kai kuriomis išlygomis, archyvinę medžiagą, susijusią su SSRS specialiosiomis tarnybomis.

Tačiau Seimo teisininkų nuomone, tokios medžiagos paviešinimas gali pažeisti Konstitucijoje garantuojamą žmogaus teisę į privatų gyvenimą. Paviešinimui nepritaria ir Valstybės saugumo departamento (VSD) atstovai.

Minėtai darbo grupei pavesta parengti ir vadinamojo Liustracijos įstatymo pataisas, kuriose būtų numatyta metams pratęsti liustracijos terminą.

Pagal 2000 metais įsigaliojusį Liustracijos įstatymą buvę KGB ir kitų sovietinių spectarnybų darbuotojai ir slaptieji bendradarbiai privalėjo prisipažinti ir registruotis specialioje komisijoje. Per nustatytą pusantrų metų laikotarpį prisipažino maždaug 1,5 tūkst. asmenų.

Manoma, kad KGB slaptųjų bendradarbių buvo kelissyk daugiau. Komisija nustatė ir paviešino vos keletą tokių, kurie nuslėpė savo ryšius su KGB.

Tuo tarpu prisipažinusiųjų duomenys buvo įslaptinti, o nuslėpusiųjų savo KGB praeitį laukė paviešinimas ir kai kurie profesinės veiklos apribojimai.

Liustracijos įstatymo pataisose taip pat numatoma sumažinti apribojimus, išbraukiant draudimą dirbti advokatais, notarais, bankuose, kitose privačiose struktūros, išskyrus valstybės nacionaliniam saugumui svarbius objektus bei saugos tarnybas.

Įstatymui siūloma nauja nuostata, jog prezidento, Seimo ar Vyriausybės nario pareigas einantys asmenys, nustatyta tvarka neprisipažinę apie bendradarbiavimą su buvusiomis SSRS specialiosiomis tarnybomis, būtų laikomi sulaužę priesaiką, teisėjai - pažeminę teisėjo vardą.

Kita pataisa numato, jog Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos pareigas einančių asmenų įgaliojimai gali būti nutraukti anksčiau laiko, jeigu paaiškėtų, jog jie nuslėpė bendradarbiavimą su SSRS spectarnybomis.

Įstatymo pataisose taip pat numatyta pakeisti Liustracijos komisijos sudarymo tvarką, nustatant, jog jos septynis narius skirtų prezidentas, premjeras, Seimo pirmininkas ir VSD vadovas, o visą jos sudėtį tvirtintų Seimas.

Liustracijos komisija neseniai buvo atnaujinta, iš jos pirmininko pareigų pasitraukė VSD Kontržvalgybos valdybos viršininkas Vytautas Damulis bei dar keturi komisijos nariai.

Liustracijos komisija iš aukštų valstybės pareigūnų buvo susilaukusi kritikos dėl nepakankamai efektyvaus darbo išaiškinant neprisipažinusius slaptuosius KGB bendradarbius.

Liustracijos komisijos vadove paskirta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro vadovė Dalia Kuodytė.

Atnaujinta Liustracijos komisija paragino šalies gyventojus pateikti jų turimą buvusių SSRS KGB archyvų medžiagą, garantuojant pateikusiųjų anonimiškumą.