Europos Sąjunga (dėl Ukrainos - BNS) trypčioja vietoje todėl, kad visos didžiosios šalys pirmiausia gina savo interesus, o Prancūzija net rengiasi parduoti karinius laivus, kurių vienas vadinasi „Sevastopolis“. NATO yra ryžtingesnė (...). Praktiškai šalys nenori sugadinti santykių su Rusija ir nepažeisti savo ekonominių interesų. Tai žinodama Rusija Ukrainoje gali veikti laisvai, nes Rusijos veiksmų neužkardo Europos ir JAV susirūpinimas ar diplomatinės priemonės“, - antradienį per iškilmingą minėjimą Seime sakė Signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė.

Ji teigė, kad Europai pasyviai stebint Rusijos agresiją Ukrainoje, ateis eilė ir Baltijos valstybėms.

„Ar XXI amžiuje Europa gali pasipriešinti ryžtingai agresijai? Akivaizdu, kad ne. Per daug visų skirtingi interesai. Jei Rusijai pavyks suskaldyti Ukrainą ir pasaulis ramiai stebės, visiškai aišku, kad Rusijos ekspansija toliau bus nukreipta į Moldovą ir Baltijos šalis“, - tvirtino Kovo 11-osios Akto signatarė.

Anot jos, šiandien visi suprato, kokia trapi yra taika, ir kad Rusijos strateginis tikslas - susigrąžinti buvusios imperijos ribas.

B.Valionytė iškėlė abejonių dėl dabartinės Lietuvos gynybos politikos ir krašto apsaugos finansavimo, dėl to, jos teigimu, Lietuvai negalima jaustis iki galo saugiai.

„Kai taip lėtai tarptautinėse organizacijose priimami sprendimai ir kai žinai, kad Lietuva privaloma tvarka nuo 2008 metų neberengia Lietuvos piliečių ginti valstybės, o apsiriboja savanoriais ir profesionalia kariuomene, jautiesi išties nejaukiai, ir tokia krašto gynybos doktrina kelia abejonių“, - sakė signatarė.

Ji tvirtino, kad šalies saugumui įtakos turi ir Lietuvos valdžios elgesys su savo piliečiais.

„Atotrūkis tarp valdžios ir žmonių, nepasitikėjimas valdžia šiandien Lietuvoje yra toks didelis, kad tai tampa jau ir papildoma įtampa demokratijai. Šį klausimą jau būtų galima ir privalome svarstyti Valstybės gynimo taryboje. Bet ji, pasirodo, dėl politinių ambicijų negali susirinkti“, - pareiškė signatarė.

Vyskupas Kęstutis Kėvalas savo ruožtu pabrėžė, kad valstybę sudaro ne tik jos teritorija, istorija, bet ir bendra vizija, laisvės išsaugojimo projektas.

„Atrodo, kad dėl pastarojo galėtume daugiau padirbėti", - teigė jis.

1990 metų kovo 11 dieną Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė aktą „Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo“, už kurį balsavo 124, susilaikė šeši deputatai. Juo Aukščiausioji Taryba paskelbė, kad atkuriamas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suverenių galių vykdymas, ir Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė.

Šaltinis
Temos
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (852)