- Ar šiuo metu matote galimybę išspręsti su Rusija problemą dėl Krymo? Dalies analitikų nuomone, Vladimirui Putinui tai paranki ir tikriausiai vienintelė proga išlaikyti pusiasalį Rusijos rankose. Kokie tikrieji V. Putino motyvai? Kaip, jūsų nuomone, išspręsti Ukrainos situaciją?
- Vienintelis krizės Kryme sprendimas – Rusijai atšaukti savo karines pajėgas. Rusija įsikišdama pažeidė daugelį principų, siejančių dvišales ir daugiašales sutartis, ir pagrindinius tarptautinės teisės principus. Dabar ne tik visas pusiasalis gyvena bijodamas ginkluoto konflikto, bet ir matome, koks būtų gyvenimas Kryme, esant Rusijos kontrolei. Ginkluoti, kaukėti vyrai sunaikino tiriamąją žurnalistiką, grobiami pareigūnai, nusikaltėliai terorizuoja tarptautinius stebėtojus, žurnalistai puolami, o žiniasklaida ir komunikacijos stipriai varžomos.
Prezidentas V. Putinas <...> nemėgsta savo veiksmų kritikos ar abejonių jo lyderyste arba motyvais. Angela Merkel ir kiti yra sakę, kad jis prarado realybės pojūtį. Kaip padaryti įtakos tokiam žmogui ir sistemai, kuri sukasi išskirtinai apie vieną asmenį?
Šiuo metu gyvybiškai būtinas vieningas, tvirtas, pastovus ir kategoriškas JAV, ES ir kitų valstybių atsakas, kad būtų sustabdyta ši Rusijos agresija. Dar didesnio smurto ir agresijos, Rusijos kontrolės Kryme pradžios grėsmė yra per didelė, kad būtų galima nekreipti dėmesio į tai, kas dabar vyksta. Būtina imtis visų diplomatinių priemonių, valstybės turėtų norėti suteikti pagalbą ir palaikyti Ukrainą šią kritinę akimirką.
- V. Putinas sako, kad Rusija nebijo sankcijų. Ar reali jų tikimybė? Kaip manote, kokia bus JAV ir ES reakcija? Ar jos pasirengusios tikrai konfrontacijai su Kremliumi?
- Kaip pamatėme pastarosiomis dienomis, JAV ir ES pasiruošimas konfrontuoti su Rusijos agresija yra skirtingų lygių, o tam, kad padarytų įtakos, jos turi susivienyti ir koordinuoti savo veiksmus. Be abejonės, besirutuliojantys Rusijos veiksmai skirtingai paveiks šalis, bet jei tarptautinė visuomenė nereaguos į Rusijos agresiją, mūsų laukia siaubingi padariniai.
V. Putinas gal ir nebijo sankcijų, tačiau svarbu paklausti, ar tai tikrai tiesa, o jei taip, kodėl?
Isteriška Putino administracijos reakcija į Magnickio aktą JAV, įtvirtinantį sankcijas prieš žmogaus teises pažeidusius individus, rodo, kad iš tiesų Rusijos vyriausybė bijo sankcijų. Tačiau JAV sankcijų veikiausiai nepakaks. Turint omenyje ryšius tarp Rusijos ir Europos, ryšius tarp Rusijos turtuolių ir valdžios, yra daug galingų žmonių, kurie turi ką prarasti. Tai galimybė Europos šalims padaryti įtakos ir priversti šiuos žmones iš naujo apsvarstyti paramą V. Putinui.
Taip pat svarbu turėti omenyje, kad Europa – daugeliu būdų finansuoja V. Putino administraciją pajamomis iš naftos ir dujų. Europos valstybės turtų iš esmės apsvarstyti savo energetinę priklausomybę nuo autoritarinės valstybės, <...> kuri ir vėl nori imtis agresyvių, grėsmingų taktikų, negerbia žmogaus teisių savo šalyje, nepaiso tarptautinių įstatymų ir standartų.
- Kaip Lietuva ir apskritai Baltijos šalys turėtų pasiruošti? V. Putinas jau pareiškė, kad Lietuvoje ir Lenkijoje buvo treniruojamos ukrainiečių ekstremistų grupės. Padėtis regione destabilizuota, kokių veiksmų imsis Rusija regione?
(Tarptautinė nevyriausybinė organizacija) „Freedom House“ puikiai žino apie režimų (konkrečiai – Rusijos) vaizduoti nepriklausomas pilietines visuomenes kaip „užsienio agentus“, neparankią tiesą apšaukti „šmeižtu“, o jaunimo iniciatyvas – ekstremizmu. Lietuvos pirmininkavimo laikotarpiu matėme daugelį pilietinei visuomenei, žiniasklaidai, verslui <...> naudingų įvykių, bet ponas Putinas visada jautė paranoją tokio pobūdžio normaliai pilietinei veiklai demokratinėse valstybėse. Na o įtarinėjimai Lietuvos ir Lenkijos atžvilgiu kelia klausimą, ar ponas Putinas susivokia realybėje (cituojant Vokietijos kanclerę Angelą Merkel), o realybė – didelio masto Rusijos Baltijos laivyno pratybos Kaliningrade.
Iš esmės spaudos konferencijos tikslas buvo manipuliuoti Rusijos visuomene ir iškreipti įvykius Ukrainoje.
Kad ir kaip ten būtų, Rusijos kariuomenė įsiveržė į Ukrainos teritoriją, pažeidė jos suverenumą, sienas bei daugiašalius Budapešto memorandumo įsipareigojimus.
Yra nemažai tarptautinių organizacijų, stebinčių žmogaus teisių padėtį ir etninių mažumų teisių padėtį, kilus nerimui, galima pritaikyti daugelį instrumentų. Rusija nė nebandė jų taikyti, deja, tai nestebina, nes Rusijos valdžios pareigūnai nuolat pažeidinėja savo piliečių žmogaus teises Rusijoje.
Žodžiu, šiuo metu Rusija elgiasi kenkėjiškai, nepaiso tarptautinių ir dvišalių įsipareigojimų, kelia pavojų visai tarptautinei sistemai, o tai, be abejonės, kelia didžiulį nerimą visam civilizuotam pasauliui.