Kristaus kančios ir mirties apmąstymo laikotarpį pradedančią pelenų dieną katalikams privalomas griežtas pasninkas. Bažnyčiose tikinčiųjų galvos barstomos pelenais. Šiuo simboliniu gestu primenama, kad žmogus iš dulkės kilęs į dulkę ir pavirs.

Jėzuitų vienuolio, kunigo Vytauto Sadausko teigimu, pirmaisiais krikščionybės amžiais Bažnyčia turėjo tik vieną šventę – Velykas. Ji buvo švenčiama kas savaitę sekmadieniais ir kartą per metus.

DELFI klausė, kodėl Kristaus gimimo šventės data nekinta, o Velykos kasmet švenčiamos skirtingu laiku?

Pasak vienuolio, dėl sąsajų su žydų Velykomis, krikščionių Velykų data vis dar skaičiuojama pagal Mėnulio kalendorių.

„Romos katalikai ir dauguma protestantų Velykas švenčia pirmąjį sekmadienį po pavasario lygiadienio pirmos Mėnulio pilnaties. Priimta, kad Velykos turi įvykti ne anksčiau kaip kovo 22 ir ne vėliau kaip balandžio 25 dieną”, – sakė kun. V. Sadauskas.

40 išbandymo dienų

Iš kur kilusi Pelenų dienos tradicija? Kodėl būtent nuo šios dienos prasideda susikaupimo metas?
Pasak kunigo V. Sadausko, trijų savaičių pasirengimo Velykoms laikas atsirado IV a. Romoje. Jis buvo pradedamas „Džiaugsmo“ sekmadieniu. Netrukus imta kalbėti apie 40 dienų gavėnios pasninką.

„Biblijoje 40 dienų yra išbandymo laikas. Jis primena Jėzaus pasninką dykumoje po Jo krikšto Jordano upėje, taip pat Mozės 40 dienų pasninką ant Sinajaus kalno, Elijo pasninką keliaujant į Horebo kalną, 40 dienų, kurias Dievas davė Nineviečiams atsiversti, 40 metų izraelitų klajonę dykumoje”, – pasakojo Jėzuitų gimnazijos kapelionas.

Pradžioje šis 40 dienų laikotarpis prasidėdavo 6-ąjį sekmadienį prieš Velykas ir trukdavo iki Didžiojo ketvirtadienio, kai Romoje atgailaujantys už savo nuodėmes būdavo iškilmingai grąžinami į bendruomenę.

„Sekmadienis visada buvo džiaugsmo diena, kurią nepasninkaujama, tačiau norėta, kad pasninko dienų skaičius būtų 40. Todėl VI a. pr. prieš pirmąjį gavėnios sekmadienį buvo pridėti keturi šiokiadieniai ir taip Pelenų diena tapo gavėnios pradžia”, – sakė jėzuitų vienuolis, kunigas V. Sadauskas.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (89)