"XXI amžiuje tai yra beprecedentis įvykis, ir tai neturėtų vykti. Mes turėtume išmokti kai kurias pamokas iš to. Aš galėčiau padaryti kai kurias paraleles su įvykiais 2008 metais, kai kurių pamokų mes, matyt, deramai neišmokome. (...) Mes neturime leisti, kad tai pasikartotų", - sakė L. Linkevičius tarptautinei žiniasklaidai prieš ES užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje.
Lietuvos diplomatijos vadovas dar kartą pabrėžė Rusijos tiesioginio dialogo su Ukraina svarbą, o tarptautinė bendruomenė būtų vieninga šioje situacijoje.
"Jeigu tiesioginis (Rusijos-Ukrainos) dialogas neįmanomas, tada tarptautinė tarpininkavimo arba stebėjimo misija labai padėtų", - sakė L. Linkevičius.
Paklaustas apie referendumą dėl Krymo autonomijos, ministras atsakė neįsivaizduojąs, kaip tokiomis sąlygomis jis galėtų būti teisėtas.
Pirmadienį prasidedantis užsienio reikalų ministrų posėdis Briuselyje yra neeilinis, jis sušauktas po to, kai Rusijos Federacijos Taryba, neeiliniame posėdyje svarsčiusi prezidento Vladimiro Putino kreipimąsi, šeštadienį pritarė ginkluotųjų pajėgų įvedimui į Ukrainos teritoriją.
Rusijos prezidentas šeštadienį kreipėsi į aukštuosius parlamento rūmus - Federacijos Tarybą - pritarimo "panaudoti Ukrainos teritorijoje Rusijos ginkluotąsias pajėgas dėl šioje šalyje susiklosčiusios nepaprastosios situacijos ir kilusios grėsmės Rusijos piliečių gyvybei", primena ELTA.
Airijos užsienio reikalų ir prekybos ministras Eamonas Gilmore'as tikisi, kad ES atsakas į Rusijos veiksmus bus tvirtas ir vieningas.
"Taryba spręs dėl kelių dalykų. Pirmiausia - ES atsako į tuos (Rusijos. - ELTA) veiksmus. Aš tikiuosi, kad tas atsakas bus labai tvirtas ir vieningas. Antra, kokiais praktiniais būdais ES ir tarptautinė bendruomenė gali padėti Ukrainai, kuri susiduria su labai rimtais ekonominiais ir finansiniais sunkumais. Trečia, kokių žingsnių ES gali imtis, jeigu Rusija nesutiktų laikytis tarptautinės teisės. Veiksmai, kurių ji ėmėsi savaitgalį, - invazija. Tai yra JT Chartijos, Helsinkio galutinio akto, tarptautinės teisės pažeidimas", - sakė I. Gilmoras.
Tokiais pačiais žodžiais kaip ir L. Linkevičius apie Rusijos veiksmus Ukrainoje kalbėjo ir Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas. Abu ministrai juos vadino "Krymo okupacija".
"Mes, žinoma, siekiame politinio sprendimo, bet tai turi būti paremta Rusijos pajėgų išvedimu ir invazijos grėsmės į visą Ukrainą pašalinimu", - sakė K. Bildtas.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurentas Fabiusas paminėjo, kad Prancūzija pasiūlys, kaip galėtų būti išeita iš krizės, tačiau kaip - nekonkretizavo.