DELFI paklausta, kaip vertina automobilių mokestį bei B. Bradausko pasisakymus, D. Grybauskaitė viską apibendrino vienu žodžiu: „Nusišnekėjimai“.
„Gal galėčiau atsakyti truputį bendriau, nekalbant labai tiksliai apie kiekvieną atskirai. Todėl, kad vertinu visą šitą dabar vykstančią situaciją – tiek apie mokesčius, tiek apie kai kurių kompensacijų atstatymą – šiek tiek priešrinkiminio laikotarpio aspekte. Matau, kad valdančiojoje daugumoje yra labai daug diskusijų, kurios iš tikrųjų daugiau atspindi priešrinkiminį chaosą negu kažkokį suderint, rimtą valstybės valdymą.
Nusišnekėjimai, kurie vyksta. Tai iš vienos pusės pažadai nepamatuoti, tai iš kitos pasiūlymai, ką reikėtų daryti, tikrai atrodo labai neapgalvoti“, - viešėdama atnaujintame prezidento Antano Smetonos dvare sakė prezidente.
Šalies vadovė ragina politikus kalbėti atsakingiau ir užsimena norinti, kad sprendimai būtų priimami po rinkimų, o ne iki jų.
„Labai tikiuosi, kad mums visiems užteks kantrybės palaukti po rinkimų. Ir labai tikiuosi, kad tokių nusišnekėjimų tikrai nebus. Nes dabar matome ir mėginimą supriešinti žmones, ir priešpastatyti pensininkus prieš kitą visuomenės dalį. Tikrai politiškai tai yra labai klaidinga, labai negalima taip daryti ir taip supriešinti žmonių. Ir labai tikiuosi, kad mes daug racionaliau kalbėsime – visi politikai, ir ypač valdančiosios daugumos politikai – po visų rinkimų“, - sakė D. Grybauskaitė.
DELFI primena, jog dviejų valdančiųjų partijų – „darbiečių“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – lyderiai jau pareiškė nepritarsiantys automobilių mokesčiui. Tuo tarpu apie tremtinių pensijas kaip galimą pensijų kompensavimo įrankį pašnekėjęs B. Bradauskas apskųstas prokurorams.
D. Grybauskaitė: parašai referendumui buvo renkami klaidinant žmones
Šalies vadovės nuomone, dėl tam tikro gyventojų nusiteikimo pirmiausiai kalti politikai, laiku nepasirūpinę įstatyminiais saugikliais.
„Žemės nuosavybės klausimas yra skaudus bet kuriai tautai. Ir ypač lietuviui. Mes vis tik branginame savo žemę. Ir labai svarbu, kad ta žemė pirmiausiai priklausytų tam, kas ją dirba, t. y. Lietuvos piliečiui. Visos Europos Sąjungos šalys jau seniai priėmė įstatymus, kur sudėti saugikliai, kad ta žemė pirmiausiai priklausytų tam, kas ją dirba – pirmiausiai tos šalies piliečiui. Lietuva šiek tiek uždelsė tai padaryti. Mes pavėlavome ir dėl to galbūt sukėlėme mūsų žmonių tarpe tokį, sakykim, nepasitikėjimą arba baimę“, - penktadienį viešėdama prezidento Antano Smetonos dvare žurnalistams teigė prezidentė.
Vis dėlto D. Grybauskaitė neslepia mananti, kad referendumo iniciatoriai parašus rinko klaidindami žmones.
„ Ir galbūt dėl to referendumo iniciatoriai gebėjo surinkti parašus, šiek tiek gąsdindami žmones. (…) Turbūt ne visą tiesą pasakė ir referendumo organizatoriai. Nes vis tiktai (…) referendumu visa tauta balsavome už savo narystę Europos Sąjungoje. Joje (stojimo sutartyje – DELFI) jau buvo įdėta tai, kad po kažkiek laiko (…) leidimas turės būti pardavimui. Bet tai nebuvo pasakyta žmonėms, kurie pasirašinėjo po referendumu. Ir aš manau, kad ne visa tiesa buvo pasakyta. Kad toks referendumas ir toks balsavimas realiai reikštų (balsavimą – DELFI) ir prieš mūsų stojimo sutartį. Todėl aš palinkėčiau mums visiems nesikarščiuoti. O priimti tokius įstatymus, kurie garantuotų mūsų žmonėms, kad žemė liks Lietuvos piliečių rankose“, - sakė prezidentė.
DELFI primena, jog pirmadienį Vyriausioji rinkimų komisija turėtų galutinai nuspręsti, ar iniciatyvinės grupės surinktas parašų skaičius yra pakankamas. Preliminariais duomenimis, referendumo iniciatoriai turi keliomis dešimtimis daugiau parašų, negu reikia. Premjeras Algirdas Butkevičius ir Lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis pažymi, kad toks referendumas kirstųsi su Lietuvos naryste Europos Sąjungoje. Už referendumą pasisako „darbiečių“ lyderė Loreta Graužinienė.